Pievagrybiai yra D vitaminų šaltinis. Tai yra idealus "saulės pakaitalas". Mitybos specialistai pateikia tyrimų išvadas :
Suvalgius 100 gramų pievagrybių, žmogaus organizmas gauna dviejų dienų vitamino D normą.
Taigi 100 g pievagrybių prilygsta 2 saulėtoms dienoms.
D vitaminas reikalingas kaulams, dantims. Jis pagerina kalcio ir fosforo įsisavinimą. Vitaminas D gaminasi tik saulėje. O ją matome ne kasdien.
Pievagrybiai labai vertingas maisto produktas. Jie nekaloringi, lengvai virškinami. Šiuose grybuose esantis vitaminas D bus veiksmingas tiek valgant juos žalius kaip salotas, tiek kaip šiltą patiekalą.

Pievagrybiuose gausu antioksidantų

Manoma, kad antioksidantai padeda organizmui saugotis nuo ligų ir stiprina imunitetą – kovoja su laisvaisiais radikalais ir taip neleidžia jiems pažeisti ląstelių. Nors pievagrybiai – dažniausiai ir gausiausiai auginami grybai pasaulyje ir kasmet jų suvalgoma tūkstančiai tonų, neretai manoma, kad jie maistinėmis savybėmis neprilygsta brangiems tauriems ar egzotiškiems grybams.
Tačiau, kaip rašoma „Journal of the Science of Food and Agriculture“, naujausi tyrimai rodo, kad baltuosiuose pievagrybiuose yra tiek pat antioksidantų kiek ir brangiuose jų konkurentuose. Pavyzdžiui, vis populiarėjančiuose japoniškuose grybuose, kurie pelnė sveikų, mažinančių kraujospūdį, turinčių priešvėžinių savybių produkto reputaciją.
Prancūzijos nacionalinio agronomijos mokslinio tyrimo instituto mokslininkai nustatė, kad pievagrybių galvutėse antioksidantų kur kas daugiau nei kotuose. Kadangi pievagrybių galima nebrangiai nusipirkti ištisus metus, jie gali būti puikus aktyvių kasdienės mitybos komponentų šaltinis.

Pievagrybiai – grybai, kurie neauga miške

Pievagrybiai, skirtingai nei jų miško broliai, dygsta ne tik iš žemės. Beveik prieš 400 metų vienas valstietis, turėjęs nedidelį šiltnamį netoli Paryžiaus, pastebėjo, kad ant komposto krūvos išaugo gražių grybų su baltomis kepurėlėmis. Pasirodė, kad šie grybai auga ir ant šiukšlių, ir ant mėšlo, ir neveikiančiose šachtose, ir senose akmens kasyklose...
Pastebėta, kad jų grybiena, pernešta į kitą vietą, ne žūsta, o tik dar labiau išsiplečia. Vadinasi, pievagrybius galima auginti dirbtiniu būdu? Šis atradimas sudomino mokslininkus, ir netrukus neįprastus grybus imta auginti visoje Europoje.
Šiandien pievagrybiai yra auginami pramoniniu būdu. Dešimtys Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos šalių per metus į rinką patiekia iki keturių milijonų tonų dirbtinai užaugintų pievagrybių!
Parduotuvėse jų galima nusipirkti ištisus metus.
Pievagrybiuose yra naudingų baltymų, nedidelis kiekis riebalų, įvairių cukrų, mineralinių druskų, fosforo rūgšties, kalio, tačiau svarbiausia tai, kad juose gausu ekstraktų ir aromatinių medžiagų, kurios patiekalams suteikia ypatingą skonį ir kvapą. O ir valyti juos labai paprasta: plonos odelės, dengiančios jaunų pievagrybių kepuraitę, galima nelupti, nes joje gausu aromatinių medžiagų. Tačiau grybus būtina gerai nuplauti. Be to, apdorotus ir supjaustytus grybus reikėtų tuojau pat pamerkti į parūgštintą vandenį, antraip pievagrybiai pajuoduos.