Sūrio neįmanoma nemėgti. Reikia tik atrasti savąjį skonį.
Informacija iš žurnalo LILIT, rugsėjis 2007

Ir http://www.alfa.lt

6 degustavimo taisyklės

1. Ragauti naujų rūšių sūrį reikia pirmąją dienos pusę, kai uoslės ir skonio pojūčiai stipriausi. Geriausiai laisvadieniais -kai niekur neskubame.

2. Kietąjį sūrį reikia pjaustyti kubeliais, o ne raikyti - kad neapdžiūtų. Ryškiausias sūrio skonis - ties žieve.

3. Minkštąjį sūrį su pelėsiais ragaujame drauge su pelėsių žievele.

4. Pradedame prėskų sūrių rūšimi, paskui imamės kietesnių ir aštresnių.

5. Kiekvienos rūšies sūrį užkandame vynuogėmis ar kriaušėmis, kad burnoje neliktų ankstesnio prieskonio.

6. Vienu kartu ragaujame 5 - 6 rūšių sūrius.

ūriui būdingos 3 savybės, kurios teikia unikalumo.
Pirmiausia - mūsų organizmas įsisavina 98,6 proc. sūrio baltymų, kuriuos iš dalies suskaido rūgimo fermentas. O mėsos - tik 69 - 74 proc. baltymų pasisavina.

Antra, tai - natūralus antidepresantas. Seratonino sintezei reikalingas aminorūgšties triptofanas, kurio itin gausu sūryje. Tad žmonės mėgstantys skanauti sūrį dažniausiai būna optimistai, mėgsta bendrauti, nepuola į mizantropiją.
Trečia gera savybė - labai daug kalcio. Jis tvirtina kaulus, dantis, reguliuoja širdies ritmą, padeda sparčiau lieknėti, laikantis dietos, gydo nuo visokių spazmų ir mėšlungio, lengvina PMS.

10 idėjų didžiosioms sūrio gerbėjoms

* užpilti rokforą skystu medumi ir pabarstyti smulkintais graikiniais riešutais.

* Šakute sumaišyti rokforą su maskarpone.

* Užtepti maskarponės ant česnaku įtrintos duonos.

* Į maskarponę įdėti ančiuvių, kubeliais pjaustyto marinuoto agurkėlio ar keletą gabaliukų marinuotos silkės su svogūnais.

* Feta - su spanguolių uogiene.

* Bri - su šviežiomis braškėmis.

* Minkštasis ožkų pieno sūris - su lydytu juoduoju šokoladu.

* Paimti 100 g parmezano, 100 g j. šokolado ir valgomąjį šaukštą 35 proc. riebumo grietinėlės. Sutrupinti parmezaną lazdynų riešutų dydžio gabalėliais. Išlydyti šokoladą su grietinėle vandens vonelėje, pamirkyti jame parmezano gabaliukus ir, išdėsčius juos ant vaškinio popieriaus, palaikyti šaldytuve, kol sustings. Patiekti su BRIUT šampanu.

* Mažais kubeliais supjaustyti 100 g kietojo sūrio, sumaišyti su 100 g kubeliais pjaustytų konservuotų ananasų, užpilti 25 proc. riebumo grietine, į kurią įpjaustyta česnako skiltelė, ar majonezu - irgi su česnaku.

* Ryto sumuštinis : ant riekės prancūziškos duonos, pateptos sviestu, uždėti riekelę mėgstamo sūrio ir 3 griežinėlius banano.

Pelėsiniai sūriai

Vieni iš žinomiausių prancūziškų sūrių yra pelėsiniai. Tai ryškaus aštraus skonio, mėlynų pelėsių išvagoti sūriai. Delikatesinis mėlynas marmuras, kaip jį apibūdina gurmanai, gaunamas naudojant Penicilium roqueforti pelėsių kultūras. Dūrio žymės atsiranda, kai sūrio masė pripildoma deguonies, reikalingo pelėsiams augti. Pelėsiniai sūriai pasaulyje yra labai populiarūs, tačiau gana brangūs, nes jiems pagaminti reikia labai kokybiškos žaliavos.
Legendos pasakoja, kad pelėsiniai sūriai atsirado, kai prancūzų piemenukas užkluptas audros puolė gelbėti bandą ir paliko savo pusryčius, duoną su sūriu, oloje. Po kurio laiko oloje rado maistą, apsitraukusį melsvai žaliais pelėsiais. Būdamas alkanas, piemenėlis paragavo sūrio gabalėlį. Jis buvo nustebintas originalaus skonio ir pikantiško kvapo. Netrukus apie tai sužinojo greta esančio vienuolyno vienuoliai. Būtent jie atskleidė paslaptingųjų pelėsių — Penicilium roqueforti — sudėtį. Nuo XIX amžiaus pagal visas tradicijas šiame regione gaminamas sūrių sūris Rokforas, nokinamas natūraliuose arba dirbtiniuose rūsiuose. Jis yra vienas iš seniausių sūrių pasaulyje, jo gamybos technologija ir receptūra mažiausiai pasikeitė bėgant amžiams.

Seniausias prancūzų sūris

Rokforo sūris išsiskiria iš kitų ne tik savo garbingu amžiumi ir turtinga istorija, bet ir gera kokybe, subtiliu skoniu, mėlynos ir žalios spalvos pelėsių gyslelėmis. Nuo seniausių laikų jis gaminamas Prancūzijoje iš avių pieno. Šio sūrio gamintojai pasistengė, kad rokforo gamyba būtų monopolinė, o jo vardas saugomas. Ir dabar Prancūzijoje reikalaujama, kad sūris būtų gaminamas tik iš tam tikros veislės avių, besiganančių 20 mylių aplink Rokforą spinduliu, nepasterizuoto pieno. Visi kiti panašūs sūriai (pavyzdžiui, iš karvių pieno) turi būti vadinami kitu vardu. Sūris turi būti nokinamas ne mažiau kaip 3 mėnesius specialiuose rūsiuose. Rokforo sūrinės rūsiai unikalūs. Juose prieš 200 milijonų metų uolose susiformavo ilgi įtrūkimai. Tokioje natūralioje aplinkoje būna pastovi temperatūra ir reikiama drėgmė.
Gaminant rokforo sūrį naudojami specialūs pelėsiai, kurie išauginami ant kvietinės duonos. Kaip tik šie pelėsiai ir suteikia sūriui specifinį skonį ir kvapą. Po sūdymo sūrių galvose padaromos angos (jie subadomi), kad pelėsiai gautų oro ir geriau vystytųsi.

Napoleono gimtinės sūris

Kamambero sūris gerokai jaunesnis už rokforą. Teigiama, kad jis atsirado Didžiosios prancūzų revoliucijos metais. Kol Paryžiuje liaudis griovė Bastiliją, tolimame normandų krašte paprasta valstietė Marija Harel gamino sūrius. Dėl aplink vykstančių įvykių, ji nepajėgė susikaupti ir normaliai rūpintis savo darbu. Tad po kurio laiko pastebėjo, kad ant jos pagamintų sūrių atsirado balta plėvelė, ilgainiui išgarsinusi Kamambero vardą.
Kamamberas — puikaus skonio, padengtas baltais pelėsiais minkštasis sūris. Jis gali drąsiai lygiuotis į populiariausių pasaulyje dešimtuką. Tokį sūrio pavadinimą pasiūlė Napoleonas (tai jo gimtosios vietovės pavadinimas), kai nedidelio miestelio viešbutyje paragavo dar nedaug kam žinomo sūrio.
Kamamberas dažniausiai gaminamas cilindro formos. Sūrio paviršiuje susidaro plona valgoma žievelė, kuri būna padengta rusvomis ir žalsvomis gleivėmis ir pelėsiais

Savojos kalnų skanėstas

Tai Reblošono sūris. Kaip liudija XV a. užrašai, jis yra kilęs iš Prancūzijos Savojos kalnų regiono. Žodis „reblošonas“ reiškia antrą melžimą. Sūris atsirado tuomet, kai ūkininkai, nenorėdami atiduoti viso pieno dvarininkams, ne visiškai išmelždavo savo karves. Jas melžti pabaigdavo vėliau. Kol pienas būdavo dar neatvėsęs, iš jo darydavo sūrius. Sūrinėje toks sūris pirmąkart pagamintas 1888 m.
Reblošonas — minkštasis sūris. Jo žievė geltona, vietomis nuo mielių balta, sausa. Sūrio skonis aštrus su riešutų prieskoniu.1 kg šio sūrio pagaminti reikia apie 11 l pieno. Kadangi sūris gaminamas iš žalio pieno, žaliava turi būti aukštos kokybės. Sūriai nokinami apie 3 savaites. Nokinimo metu ant sūrio paviršiaus auga pelėsiai. Vėliau sūriai nuplaunami vandeniu ir nudažomi. Savojos regione Reblošonas gaminamas rankiniu būdu. Nors sūris labai aukštos kokybės, eksportuojamas retai.

Prancūzijos sūrių karalius

Prancūzijos sūrių karalius — brie. Jau XIII a. mūsų eros amžiuje Prancūzijos Brie provincijoje šis sūris buvo labai mėgstamas valstiečių, o vėliau jį pamėgo ir didikai. Dėl savo populiarumo aukštuomenės buvo pavadintas „sūrių karaliumi“. Sūrio technologija buvo vis tobulinama specialistų ir pagaliau šis sūris paplito visame pasaulyje. Šių sūrių konsistencija minkšta, plastiška, išorė padengta baltaisiais pelėsiais ir gleivėmis, kurias ir sudaro šie pelėsiai. Kvapas aštrokas, primena grybų.
Prie minkštų brie sūrių labai tinka baltieji saldūs vynai, stipri kava ir arbata. Minkštus sūrius patariama valgyti su balta duona ar traškučiais.

Itališki sūriai

Dėl nedidelio drėgmės kiekio juos galima daug ilgiau išlaikyti bei patogiau transportuoti. Tokie sūriai aprašyti dar XIII a. prieš Kristų graikų poeto Homero kūriniuose bei garsiajame ,,Dekamerone’’. Šie sūriai seniai tapo italų nacionaliniais patiekalais ir dabar vadinami tiesiog itališkais. Jie neatsiejami nuo temperamentingųjų italų virtuvės tradicijų ir būdami ant mūsų stalo atneša mažytį spindulėlį iš saulėtosios Italijos.

Parmigiano - Reggiano
Parmigiano - Reggiano yra tik viena iš daugelio tarkuojamųjų sūrių rūšių, tačiau drąsiai galime jį vadinti kietųjų sūrių „karaliumi“. Jo pavadinimas kilo iš Italijos šiaurėje esančio Parmos miesto. Tai storo cilindro formos ir 30 kg masės kietasis sūris. Jo riebumas turi būti ne mažesnis kaip 320. Gaminamas tik iš aukštos kokybės nepasterizuoto karvių pieno. Norint pagaminti 1 kg šio sūrio reikia 16 litrų pieno.
Gaminant kietus sūrius, grūdeliai šildomi du kartus, kad išsiskirtų kuo daugiau išrūgų. Gaminant Parmigiano – Reggiano, antroji sūrio grūdelių pašildymo temperatūra yra aukšta (550C). Tai sąlygoja gausų išrūgų išsiskyrimą ir mažesnę sūrio drėgmę. Pagaminti sūriai brandinami 18–30 mėnesių. Po to dažomi geltona spalva ir skirstomi pagal kokybę į kategorijas. Jų briaunos ženklinamos taip, kad atpjovus bet kokio storio gabalą matytųsi užrašas. Tokius sūrius tinkamomis sąlygomis galima išlaikyti nuo kelių iki keliolikos metų.
Italijoje Parmigiano - Reggiano pagaminama apie 700 tūkstančių tonų per metus. Dabar šis sūris gaminamas ir kitose užsienio šalyse.

Vyno ir sūrio derinimo principai


Kaip ir vyno derinime su maistu, vyno ir sūrio derinys turi papildyti arba gerinti abiejų derinio komponentų skonį. Raudonojo vyno taninai ir baltojo vyno stuburą sudarančios rūgštys yra pagrindiniai įrankiai, kurių dėka išgaunamas norimas efektas. Baltojo vyno jaunatviškos rūgštys tinkamai atgaivins skonio receptorius jei ragausite kreminės tekstūros minkštą sūrį. Ragaujant kietesnį sūrį reikia parinkti šiek tiek tirštesnį vyną, nes vien rūgšties pojūčio nebepakanka, kad pasiekti gerą skonio harmoniją. Tuomet tikslą pasiekti padeda tirštesnis, ko gero brandintas statinėse, baltasis vynas arba paprastas ir nesudėtingas raudonasis. Kieto sūrio grūdėtumas bei jo skonio atsparumas gali būti įveiktas tik gerai burną gaivinančio tvirto, ąžuolo statinėse brandinto vyno taninų. Neužmirškite, jog derinant sūrį ir vyną svarbiausia, kad nei vieno iš derinio partnerių skonis nedominuotų.
Tikrai svarbu atminti vieną iš geriausių patarimų: jaunas nebrandintas sūris derės su jaunu nebrandintu vynu. Ilgai brandintas sūris dažniausiai dera su ąžuolo statinėse brandintu, papildomai išlaikytu vynu.
Visada pasitikėkite savo skoniu ir iš naujo patikrinkite savo pamėgtus ar specialistų rekomenduojamus derinius. Vynas ir sūris bėgant laikui bręsta ir keičiasi, tad šimtaprocentinį tikrumą dėl sėkmingo derinio galite įgauti tik po paragavimo.

Vyno ir pagrindinių sūrio rūšių deriniai

Mėlynųjų pelėsių sūris savo aitrumu užgožia daugumos vynų skonį. Šis sūris mėgstamas, dažnai vartojamas restoranuose ar vynų mėgėjų namuose. Vienintelis būdas jį „prisijaukinti“ – bandyti derinti su daugiau ar mažiau saldaus skonio vynais. Vynų saldumas mažina pelėsių aitrumą. Toks derinys patrauklus, nes ragaujant saldumas gražiai „žaidžia“ ne tik su pelėsiu, bet ir su įprastu tokiam sūriui gan gerai jaučiamu sūrumu.
Vynų pasaulyje dažniausiai su mėlynųjų pelėsių sūriu derinamas tik saldus vynas, tačiau yra ir kitoks derinys. Vengrijoje, JAV ir dar keliose šalyse su šiuo sūriu ragaujamas klasikinės dvigubos fermentacijos putojantis sausas vynas.
Ožkų pieno ryškaus skonio minkšti sūriai, kartais kreidos skonio, dera su itin aromatingu baltuoju vynu. Tiks gausiai vaisiais kvepiantis rislingas, gausus vaisių, sodrus, bet žemės charakteriu pasižymintis Sauvignon Blanc ar Chenin Blanc. Galų gale tinka net ir mineralų charakterio, o ne gausus vaisių Chardonnay iš Chablis Premier Cru AC vynuogynų. Su sūriu iš ožkų pieno tinkantis vynas neturėtų būti itin ilgai brandintas ąžuolo statinėse.
Raudonasis vynas retai gerai dera su sūriu iš ožkų pieno. Būtina sąlyga – vyne turi būti gerokai juntamos rūgštys, bet ne taninai. Tokių vynų nėra daug. Verta atkreipti dėmesį į Prancūzijos Burgundijos, Luaros slėnio bei Šiaurės Italijos vynuogynų raudonąjį ar labai tamsų rausvąjį vyną. Pusiau kieti sūriai „su skylutėmis“ be natūralios sukietėjusios plutos geriausiai dera su tvirto stoto baltuoju vynu. Ragaujant tokį sūrį neretai jaučiamas riešutų skonis, todėl natūralu, kad prie jo idealiai tinka tokio paties prieskonio santūrus Chardonnay. Raudonasis, ne itin sunkaus stoto vynas irgi dera su tokiu sūriu.
Prancūzijoje pusiau kietas sūris dažnai derinamas su saldžiu vynu. Bandykite, ir gal atrasite sau tinkamą derinį.
Labai kietas, ilgai brandintas sūris, nesvarbu, ar vaisių(!) skonio, ar pikantiško aitrumo, derinamas su svaraus stoto raudonuoju vynu. Tokiam sūriui tinkamas vynas turėtų būti brandintas ąžuolo statinėse. Puikūs ir ilgai brandinto sūrio bei seno vyno deriniai, nes abiejuose jaučiamos pikantiškos natos.
Remiantis pastaruoju metu atliktais sūrio ir vyno derinių tyrimais, bene geriausiai su sūriu derantis baltasis vynas gaminamas iš rislingo vynmedžių derliaus. Dažniausiai su sūriu derinamas raudonasis vynas yra nebrandintas Pinot Noir.

KAIP GAMINAMAS SŪRIS

Sūris gaminamas iš karvių, avių, ožkų, buivolių, kumelių, kupranugarių, lamų ir šiaurės elnių pieno.pats puikiausias sūris - iš šviežio, termiškai neapdoroto pieno.
Pienas sukrekinamas pieno bakterijomis, įmaišoma chimozino - pieną traukiančio fermento iš gromulinių gyvulių skrandžio. Jo veikiami pieno riebalai sukreka, iš jų susidaro varškės gumulas, kuris kaitinamas, kad atsiskirtų išrūgos, ir tada, priklausomai nuo sūrio rūšies, įvairų laiką skirtingomis sąlygomis yra brandinamas. Kartais dedama žalumynų, česnako, pilama vyno... Apskritai - fantazuojama. Rezultatas - vienos iš 2 000 pasaulyje žinomų rūšių sūris.

Australijos parmezano sūris pripažintas geriausiu pasaulyje

Aromatingasis parmezano sūris, gaminamas Australijoje, pripažintas geriausiu pasaulyje. Per 27-ąjį Tarptautinį sūrio čempionatą, kuris buvo surengtas Jungtinėse Valstijose, šis sūris buvo apdovanotas aukso medaliu.
Žiuri nuomone, sūrių karalius parmezanas iš Australijos atitinka aukščiausius reikalavimus ir turi visas būtinas savybes. Įvertintas pagal šimtą punktų delikatesinis kompanijos "Mil ELl" kompanijos pieno produktas pelnė 98 taškus, pralenkęs gamintojus iš Naujosios Zelandijos, JAV ir Vakarų Europos.
Pasak ekspertų, australų ūkininkai gali teisėtai didžiuotis savo produkcija, kuri, nepaisant nesiliaujančių sausrų ir masinio galvijų kritimo, išlaiko aukštą kokybę.
Šio gurmanų pamėgto delikateso gamybos procesas gali būti prilyginamas vos ne su karališkojo dvaro tradicijomis. Karvės, duodančios pieno, turi ėsti vien tik tam tikros rūšies žolę, be to, jos turi būti melžiamos rankiniu būdu. Parmezanas gaminamas iš nepasterizuoto karvių pieno, naudojamo iš dviejų atskirų melžimų.
Delikatesas subręsta per vienerius ir daugiau metų. Pagamintam sūriui taikomi gana griežti standartai; sūrio galvos skersmuo turi siekti 35-45 cm, aukštis - 18-25 cm, svoris - 24-44 kg, odelės storis - 6 mm, energetinė vertė - 392 kilokalorijos 100 gramų.
Beje, Europos Teisingumo Teismas (ETT) vasario 26 d. nusprendė, kad parmezanu gali būti vadinamas tik sūris "Parmigiano reggiano", gaminamas Italijoje, ir kuriam suteiktas kilmės žyminio statusas. Tačiau australų ekspertai pareiškė, kad šį populiarų kietąjį sūrį Australijos gyventojai ir toliau vadins tradiciniu vardu, nepaisydami jokių draudimų.

SVENTINIS "SURIO" STALAS

Serviruodami sventini stala, atkreipkite demesi i tai, kad butu itin elegantiska, subtilu, neperkrauta. Be to, pasirupunkite, kad maisto butu labai ivairaus, taciau tiek, kad po sventes nieko nereiktu ismest.
Bene puikiausias budas sutinkant Naujuosius Metus- "surio stalas". Ant jo gali buti ne tik ivairiu suriu, bet ir tai, kas prie jo tinka. Kiekviena suri galima valgyti viena arba su priedais. Jie gerai dera su graikiniais riesutais, migdolais, razinom, kriausiu ir obuoliu gabaleliais, dziovintais abrikosais.
Sis variantas geras ir tuo, kad viska galima patiekti labai stilingai ir graziai. Surio rinkinys ant medines lenteles- paparastas ir stilingas uzkandis prie vyno. Jam tereikia issirinkti keleta rusiu suriu, ivairiai ju papjaustyt, graziai isdeliot, kartu su vynuogem, krekeriais bei sausainukais.
Sveciams galima pasiulyti 3-4 rusiu surio rinkinuku. 6 zmoniu kompanijai reiketu apie 400 g kiekvienos rusies surio. Vadovaukites taisykle, kad svarbiausia ne kiekybe, o kokybe, tad geriau rinktis geresnes kokybes surius.. Tegul ju bus maziau, bet kiekvienas kitoks ir vertas demesio.

PASIRINKITE SURIUS PAGAL SAVO SKONI

Dabar Lietuvoje suriu pasirinkimas tikrai nemazas. Zinoma, mes negalime lygintis su Prancuzija, kurioje, remiantis ivairiais saltiniais, priskaiciuojama nuo 800 iki 3000 rusiu.
Megstantys pelesini suri gali rinktis ivairiu pasaulio saliu suriu rinkinuka. I ji gali ieiti italu sedevru vadinamas melynuju ir pilkai zalsvuju pelesiu suris "gorgonzola", vokieciu pasididziavimas, subtilaus skonio minkstasis suris su melsvaisiais pelesiais "kambozola" bei garsusis anglu "stiltonas", savo pikantiskumu zavintis net prancuzu gurmanus. Tradicijoms istikimesni suriu megejai, ko gero neapsieis be vieno is seniausiu pasaulio suriu- prancuzisko "rokforo".
Minkstuju suriu megejai neapsiriks pasirinke viena is zymiausiu su gleivemis nokstanciu suriu- "limburgas". Tai Belgijos, beje laikomos minkstuju suriu tevyne, "kudikis". " Limburgas"- delikatesinis suris, jo skonis ir kvapas labai pikantiskas. Sis suris gali buti tepamas ant baltos duonos ar valgomas sauksteliu. Panasus ir "romaduro" suris, tik jis siek tiek minkstesnis. Puikiai gurmaniskam vakareliui tiks ir Napoleono gimtines suris, dabar pretenduojantis i populiariausiu pasaulio suriu desimtuka- " kamamberas". Tai baltais pelesiais padengtas minkstasis suris, turinis svelnu grybu aromata su zoleliu prieskoniu. Kruopsciausiai besirenkantys galbut pavyks rasti retai eksportuojamo, taciau itin aukstos kokybes prancuzisko Savojos kalnu skanesto- "reblosono". Tai astroko skonio suris su riesutu prieskoniu. Klasikos gerbejai turbut pasirinks Prancuzijos suriu karaliumi vadinama "brie".
Na, o kur dar visa gausybe kietuju suriu, be jokios abejones, Lietuvoje turinciu daugybe gerbeju. I sventinius suriu rinkinius nepamirskite itraukti didziausio pasaulio surio, sveicaru nacionalinio pasididziavimo- "ementalio", olandiskojo "gaudos" bei is Vokietijos kilusio "baksteino" suriu. Tikra dovana gurmanams gali tapti ir zymiausias austru desertinis suris "mondseras". Tai astroko, rugstoko skonio, puikios kokybes suris su mazomis netaisyklingomis akutemis.

KAIP PARUOSTI IR SU KUO PATIEKTI SURI

Surius laikykite saldytuve ir isimkite mazdaug valanda pries patiekdami. Isvyniokite ir leiskite susilti iki kambario temperaturos. Tuomet surio skonis ir aromatas bus itin stiprus. Taciau nepatartina surio atsildyti per daug, t.y. kambario temperaturoje laikyti daugiau kaip valanda. Minkstieji suriai atsyla greiciau nei kietieji, todel kai kurie minkstesni suriai, per ilgai pabuve kambario temperaturoje gali istezti. Is saldytuvo isimta suri uzdenkite ranksluosciu, kad neperdziutu. Supjaustyta suri saugokite orui nepralaidzioje taroje.
Labai svarbu, kad sventiniam stalui patiekiamas suris butu graziai supjaustytas. Todel vertetu zinoti, kad, jei pjaustant suri jis trupa ar riekeles nedailios, peili reikia truputi pasildyti.
Su kuo patiekti suri, kad jis atskleistu visa savo skoni? Sausi, ploni, nesaldus sausainiukai ar krekeriai tiks prie bet kokio surio. Suresni sausainiai labiau tiks prie kreminiu svelniu suriu. Be to galima nupirkti ar iskepti sviezios traskios duonos. Butini surio stalo komponentai- vynuoges, riesutai, dziovinit vaisiai.
Tikrai ne paskutini vaidmeni megaujantis suriu vaidina gerimas. Zinoma, tai vynas. Bene, geriausi pasaulyje suriu bei vynu zinovai prancuzai pataria, kaip deinti ivairius surius ir vyna. Prie termiskai apdorotu suriu tinka gerti baltaji arba raudonaji vyna. Na, o minksti suriai ar suriu pastos puikiai dera prie raudonuju tonizuojanciu vynu. Valgydami kreminius surius, tikraji ju skoni pajusite megaudamiesi baltuoju arba saldziu rausvuoju vynu. Ozku pieno surio skoniui paryskinti geriausiai tinka sausas, vaisiu ar lengvas vynas.