Kriaušės

Kriaušės vertinamos kaip puikus dietinis, polivitaminų turintis, vaisius.Lietuvoje kriaušės prinoksta rugsėjo-spalio mėnesiais. Natūraliai prinokusios jos sukaupia daugiau biologiškai aktyvių medžiagų nei nuraškytos nepilnai prinokusios atvežtinės
Laikomos kambario temperatūroje jos gana greitai genda. Prinokusius kriaušių vaisius geriausiai laikyti šaldytuve ir tamsoje, nes tuomet nesuyra jose esanti ir organizmui būtina folio rūgštis.
Kriaušės nepapildo organizmo kalorijomis, puikiai malšina troškulį bei alkį. Jose gausu įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų komponentų, kuriuos organizmas lengvai pasisavina. Kriaušėse yra būtino organizmui, cinko, kurio jose daugiau nei abrikosuose, obuoliuose, persikuose, slyvose, žemuogėse, juoduosiuose serbentuose.

Kriaušės:
tinka sergant inkstų ir šlapimo pūslės ligoms,
gerina žarnyno judesius, padeda iš žarnyno pasišalinti toksinėms medžiagoms,
padeda atsinaujinti skrandžio ir žarnyno gleivinei,
gerina nuotaiką, savijautą,
dezinfekuoja šlapimo takus, veikia šlapimą varančiai,
stiprina imunitetą.

Verta žinoti:
kriaušes valgyti naudingiau nei gerti mineralinį vandenį, o suvalgytos kriaušės skrandyje neužsibūna, greitai pakliūna į žarnyną skatindamos jo judesius, todėl šių vaisių nepatariama valgyti vakare,
žieminių veislių kriaušes galima konservuoti, kepti, džiovinti, tačiau aukštos temperatūros paveiktose kriaušėse išlieka mažai vitaminų bei kitų biologiškai veiklių medžiagų,
džiovinimui tinka nedidelės, vasarinių rūšių kriaušės,
geriausia kriaušes džiovinti iškūrentoje krosnyje arba dujinės ar elektrinės plytelės pravertoje orkaitėje.

Obuoliai

Obuolių skonis priklauso nuo juose esančio cukraus, organinių rūgščių, rauginių medžiagų kiekio, o aromatą jiems suteikia eteriniai aliejai. Obuoliai nekaloringi, o juose esantys vitaminai C, B1, P, A labai naudingi organizmui. Juose gausu ląstelienos, daug pektino, tokių mineralinių druskų, kaip geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio, fitoncidų bei kitų medžiagų.
Dėl didelio pektino kiekio šviežiai sutarkuotus obuolius senoliai laikė bene geriausiu vaistu nuo viduriavimo, saldžiais vaisiais gydė ūmius ir lėtiniai storosios žarnos uždegimus, o obuolių sultimis ir sidru - skrandžio ligas. Gydomasis šių vaisių poveikis aiškinamas tuo, kad obuoliai turi uždegimą mažinančių ir mikrobus žudančių savybių.
Kaip nekaloringas produktas juos gali valgyti norintys atsikratyti papildomais kilogramais. Jei gydytojas leidžia, per “iškrovos dienas” galima suvalgyti iki 1,5-2 kg obuolių.
Šiuos vaisius valgyti patariama ir protinį bei kitokį nejudrų darbą dirbantiems žmonėms. Obuoliai, ypač rūgštūs naudingi sergant mažakraujyste.
Žali, kepti arba virti obuoliai vartojami kaip šlapimą varantys vaistai.
Obuolių nuoviras arba arbata lengvina kosulį ir mažina užkimimą po peršalimo.
Obuoliuose esančios kalio druskos ir taninas stabdo šlapimo rūgšties susidarymą organizme, tad obuolių nuovirus ir arbatą ilgą laiką naudinga gerti sergant podagra ir šlapimtakių akmenlige.
Obuolių žievės arbata geriama kaip raminamas vaistas ir nutukus.

Nitratai daržovėse: ką reikia žinoti

Apie nitratų kenksmingumą dažniausiai išgirstama, kai kas nors jais apsinuodija gerdamas užterštą vandenį ar daug jų randama daržovėse. Pagal dabar galiojančias normas, leistina nitratų dozė yra 5 mg vienam kūno kilogramui, nes gavęs daugiau, organizmas jų nebepajėgia neutralizuoti. Lietuvoje nitratai daržovėse netiriami, nes manoma, kad žmogus negauna jų tiek, kad pakenktų sveikatai. Pesticidai ir sunkieji metalai tiriami tik importuojamų daržovių muitinėje.
Pastebėta, kad maži vaikai, girdomi daug nitratų turinčiu vandeniu, apsinuodija: jų audiniai daug blogiau aprūpinami deguonimi, oda pamėlsta, atsiranda kitų lėtinio apsinuodijimo simptomų. Atlikus mokslinius tyrimus paaiškėjo, jog į organizmą patekę nitratai ilgainiui sukelia vėžį.
Pastaraisiais metais apie maisto produktuose esančius nitratus labai daug kalbama ir rašoma, nes šiandien, matyt, retas ūkininkas nenaudoja mineralinių, azotinių ar azoto turinčių trąšų. Beriant jų į dirvą pernelyg daug ir netinkamu laiku, daug nitratų susikaupia daržovėse.
Įvairios daržovės nitratų sukaupia ne vienodą kiekį: daugiausiai - burokėliai, ridikėliai, salotos, kiek mažiau - bulvės ir pomidorai. Ypač daug nitratų sukaupia šiltnamiuose auginamos daržovės, todėl jas auginti reikia atvirame grunte, o tręšti griežtai laikantis nustatytų normų.
Taip pat reikėtų žinoti, jog įvairiose augalų dalyse nitratų kiekis būna skirtingas. Daugiau jų susikaupia augalo kote, šerdyje, su augalo šaknimi susijusiose dalyse. Pavyzdžiui, petražolėse ar krapų lapuose jų būna net iki 60 proc. mažiau nei kote, žiedinio kopūsto žiedyne - 70 proc. mažiau nei lapkotyje, morkos paviršinėje dalyje - iki 80 proc. mažiau nei šerdyje, agurkuose, ridikėliuose priešingai - odelėje 70 proc. daugiau nei kitose dalyse.

Ar žinote, kad:
nesunokusio aguročio ir arbūzo minkštimo ties žieve valgyti nerekomenduojama,
agurką reikia aplupti, abu jo galus nupjauti - į organizmą nitratų pateks perpus mažiau,
plaunant daržoves kenksmingų medžiagų sumažėja iki 15 proc.,
morkose, bulvėse, kopūstuose ar burokėliuose chemikalų sumažėja šias daržoves vandenyje palaikius valandą,
daržoves verdant, nitratai lieka nuovire, taigi jo naudoti maistui nereikėtų,
ruošiantis valgyti šviežias daržoves (beje, jos yra sveikiausios, nes išlaiko visus vitaminus) rekomenduojama jas palaikyti vandenyje.
Kalbant apie lietų ir jo vandenį, reikėtų pasakyti, jog beveik kiekvienas lietus yra “rūgštus”, nes į jo debesį susirenka pramoninių teršalų junginių.
Naudoti lietaus vandens ūkinėms ir buitinėms reikmėms nepatartina. Nerekomenduojama juo trinkti galvos, skalbti drabužių, ypač pavojinga lietaus vandens gerti, plauti juo indus ar vartoti gaminant maistą.

Morka - daržovių karalienė

Ar žinote, kad:
graužiant žalią morką, stiprėja dantenos, mažėja mikrobų burnoje ir visame organizme,
morkų sultys ypač efektingos maišant jas su burokėlių, agurkų ar kitų daržovių bei vaisių sultimis,
morkas rekomenduojama valgyti su augaliniais aliejais, pienu ar grietinėle, nes tik tuomet jose esantis karotinas virsta vitaminu A,
mažiau karotino organizmas pasisavina, kai trintos morkos valgomos su cukrumi,
morkose yra virškinimo trakto veiklą gerinančios celiuliozės, todėl vaikams, kuriuos dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas, ryte ir vakare reikėtų duoti po 1-2 arbatinius šaukštelius tarkuotų morkų,
dalis vitaminų žūsta morkas verdant ar kepant, todėl morkas patariama dėti į verdantį vandenį ir virti ant mažos ugnies.
Verta prisiminti, kad vitaminai ypač greitai suyra, kai morkos laikomos atvirame inde. Džiovintose morkose vitamino C nėra, o B grupės vitaminai, mikroelementai išlieka, morkos ilgai išsilaiko šaldytuve, vėsioje vietoje sudėtos į sausą smėlį.

Biologiškai aktyvios medžiagos, esančios morkose:
stiprina viso kūno gleivines,
aktyvina medžiagų apykaitą ląstelėse, padeda joms atsinaujinti, stabdo jų senėjimo ir degeneracijos procesus,
stimuliuoja nagų ir plaukų augimą,
gerina odos būklę, didina jos elastingumą,
stiprina imunitetą,
gerina regėjimą,
stiprina širdį ir kraujagyslių sistemą,
aktyvina spermos susidarymą ir jos gyvybingumą,
padeda įveikti stresą.

Avokadas – sveikatos ir geros savijautos šaltinis

Avokadas – tamsiai žalio atspalvio, kriaušės pavidalo kaulavaisis, kuris 7-20 cm ilgio, 7-10 cm skersmens ir 250-600 g svorio. Vaismedis pradeda derėti po 4-5 metų. Vaisiai skinami jiems nesunokus. Jei derlius surenkamas per anksti, jo pilnai pribrandinti neįmanoma. Toks vaisius nustoja aromato ir jam būdingų vertingų savybių.
Kokia vaisiaus nauda? Tai aukščiausios kokybės baltymų, geriausių riebalų ir maistingiausių angliavandenių šaltinis. Jo minkštime susikaupia 15-35% riebalų (labai kokybiškų aliejų). Tai idealus maistas visiems, nevalgantiems gyvulinės kilmės riebalų. Minkštime yra 1,5–2,1% gerai įsisavinamų baltymų, mineralinių medžiagų, ypač vario (jis būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai), vitaminų C, E, D, K, B1, B2, B6, biotino, karotino. Vaisiuose yra ir lecitino, teigiamai veikiančio nervų sistemą, taip pat ir angliavandenio manoheptuliozės, kuris sugeba tirpinti riebalų perteklių ir mažina cukraus kiekį kraujyje. Tai labai svarbu visiems, sergantiems diabetu ar turintiems viršsvorio, nes jiems reikia riboti angliavandenių kiekį maiste. Be to, manoheptuliozė maitina smegenų ląsteles, taigi žmogus būna žvalesnis, darbingesnis. Taip pat žinoma, kad avokaduose esančios veikliosios medžiagos gerina skrandžio rūgšties sekreciją, o kartu ir baltymų virškinimą.
Vaisiuose gausu lecitino, kuris reguliuja medžiagų apykaitą, aktyvina smegenų ląstelių veiklą, valo kraujagyslių sieneles, saugo kepenis nuo riebalų kaupimosi. Taip pat vaisuose yra 0,8-4,4 proc. baltymų, 1,2-10 proc. angliavandenių, maistingame minkštime – vitaminų A,C, riboflavino, niancino ir kt.
Pablogėjus virškinimui ar patyrus stresą, patariama valgyti daug avokadų. Tai taip pat puikus trumposios atminties funkcionavimo energijos šaltinis bei vaisius, kuriame daug augalinių baltymų, todėl dažnai rekomenduojamas žindančioms motinoms.
Nors avokado vaisiai yra labai kaloringi - 100 g jų tiekia 224 kcal - jis - puikus lieknėjimo stimuliatorius tiek valgant vieną, tiek salotų ar padažų sudėtyje!
Prinokusių avokadų "kaukė" (riebalai) kovoja su smulkiom raukšlėlėm, puikiai drėkina odą. Norite švelnių ir žvilgančių plaukų? Valgykite daug avokadų.
Beje, svarbūs klinikiniai tyrimai parodė, kad avokadai turi antivėžinių medžiagų (gelbsti nuo burnos vėžio, padeda akims; išsamiau apie tai http://www.healthbulletin.org/cancer/cancer41.htm).
Kada ir kaip avokadus tinka vartoti? Kadangi vaisiai skinami dar ne visai prinokę (prinokę esti težūs ir juos sunku rinkti), parduotuvėje nupirktus dar kietus avokadus reikia panokinti. Suvynioti į popierių jie laikomi kambario temperatūroje, kol suminkštėja. Vaisiai būna tinkami maistui, kai paspaudus pirštu atsiranda įdubimas, o papurčius vaisių girdėti viduje esančio kauliuko barškėjimas. Būtent tokį vaisių reikia tuojau pat suvalgyti, nes jis greit genda. Avokadai, kaip ir kiti subtropiniai vaisiai, nelaikomi šaldytuve.
Pats minkštimas yra riebus, sviesto skonio ir gelsvai žalio atspalvio. Vaisiaus minkštime esančias riebalų rūgštis nuo oksidacijos galima apsaugoti suvilgius jį citrinos sultimis. Neapdorotas citrinos rūgštimi minkštimas ruduoja ir praranda daug biologiškai veiklių medžiagų.
Vaisiai naudojami šaltiems užkandžiams, salotoms gaminti. Iš prinokusių avokadų išgaunami riebalai, naudojami kosmetikos priemonių gamyboje.

Bulvės

Bulvės nuo senų laikų vadinamos antrąja duona. Prieš keletą tūkstantmečių sukultūrintos jos ir šiandien bene labiausiai paplitusi daržovė. Bulvėse daug baltymų, angliavandenių, celiuliozės, mineralinių medžiagų, karotino, vitaminų K, B1, B2, B6, PP, E, D ir C.
Vertėtų žinoti, kad atvėsusiuose bulvių patiekaluose krakmolas pakinta, todėl plonojoje žarnoje beveik nesuvirškinamas. Valgyti geriausia tik šiltas bulves.

Bulvės tinka bet kurio amžiaus žmonėms, nes:
bulvėse esantys baltymai yra patys vertingiausi iš visų augalinių baltymų,
jos nėra kaloringos - 100 g bulvių turi nepilnas 80 kalorijų,
bulvės sukaupia nitratų mažiau nei kitos daržovės, o verdant ar kepant dauguma jų visai pranyksta,
bulvės nekaupia savyje sunkiųjų metalų,
bulvėse beveik nėra riebalų, todėl tinkamos ir nutukusiems.

Geri patarimai:
bulves stenkitės lupti kuo ploniau, nes po luobele yra daugiausiai vitamino C ir mineralinių medžiagų - skusdami storai, nuskusite ir vitaminus,
norėdami išsaugoti vitaminą C, bulves virkite su lupynomis,
daugiausia maistingų medžiagų išlieka garuose troškintose bulvėse, o jas kepant žūsta visas vitaminas C.
Nevartokite maistui sudygusių ar pažaliavusių bulvių, nes jose yra nuodingos medžiagos - solanino, kuris ardo eritrocitus ir slopina nervų sistemą.
Nelaikykite bulvių kambaryje ar šiltame sandėliuke, nes šilumoje bulvės labai greitai netenka vitamino C ir jose pradeda gamintis solaninas.

Pomidorai saugo odą

Suvartoti po penkis pomidorus per dieną, reiškia ap­saugoti odą nuo kenksmingų saulės spindulių bei pri­stabdyti jos senėjimą.
Mančesterio ir Niukastlio mokslininkai nustatė, kad valgant pomidorus odoje gaminasi medžiagos, sau­gančios ją nuo ultravioletinių spindulių.
10 iš 20 eksperimente dalyvavusių žmonių 12 savai­čių kasdien valgydavo po 5 šaukštelius pomidorų pa­stos (tai atitinka maždaug 5-6 pomidorus, virtus 10 g alyvuogių aliejaus).
Kiti 10 dalyvių vartojo tik alyvuogių aliejų. Eksperimen­to pradžioje ir pabaigoje jo dalyviai gavo tam tikrą dozę ultravioletinių spindulių.
Po tyrimo paaiškėjo, kad dalyvių, kurie vartojo pomi­dorų pastos, oda 33 proc. geriau apsaugota nuo saulės nudegimų.
Mokslininkai tikisi, kad tolesni tyrimai padės išsiaiškinti, ar pomidorai gali apsau­goti ir nuo odos vėžio.
Veikiamas ultravioletinių spindulių organizmas gamina kenksmingų medžiagų, kurios ardo odos struktūrą ir sukelia vėžį, be to, oda greičiau sensta, atsiranda raukšlių.
Pomidoruose yra antioksidanto – likopeno, kuris neutralizuoja tas medžiagas. Be­je, teigia mokslininkai, siekiant maksimalaus efekto pomidorai turi būti termiškai apdoroti.

Kam tinka erškėčiai?

Erškėčio arba laukinės rožės gydomosios savybės žinomos nuo seniausių laikų. Senovės graikai jas vadino „šunų rožėmis“, nes tikėjo, kad geriausiai gydo šunų įkandimus. Viduramžių laikais erškėtrožės buvo retas augalas, kuriuo gydytis galėjo tik turtuoliai. Erškėčiai auga ir mūsų šalyje. Kaip vaistiniai augalai naudingiausi yra raukšlėtalapis, miškinis ir paprastasis erškėtis.

Rekordinis vitamino C kiekis
Erškėčių vaisiuose (uogose) yra rekordinis vitamino C kiekis, jo yra maždaug 10 kartų daugiau negu juodųjų serbentų uogose ir 50 kartų daugiau negu citrinoje. Be to, erškėtį reikia priskirti prie polivitamininių augalų, nes jame yra A, P, K, E ir B grupės vitaminų. Augalo vaisiuose daug organinių rūgščių, kurios pagerina virškinimą, pektinų ir rauginių medžiagų bei būtinų organizmui mikroelementų: kalio, kalcio, cinko, vario, geležies, magnio, mangano, kobalto, molibdeno ir seleno. Sėklos taip pat turi daug karotino, vitamino E, nesočių ir sočių riebiųjų rūgščių. Gydymui naudojami erškėčių žiedai, sėklos, šaknys, jauni ūgliai.
Erškėčių vaisiai renkami visiškai prinokę, ir tuoj pat perdirbami arba džiovinami. Iš vaisių, perpjovus juos išilgai pusiau, pašalinamos sėklos, po to jie džiovinami ant krosnies, orkaitėje arba džiovykloje. Reikia stebėti, kad jie nesiliestų su geležimi. Išdžiūvę vaisiai būna raudonai oranžiniai arba tamsiai raudoni, be kvapo, saldžiai rūgštaus skonio, susiraukšlėjusiu paviršiumi.
Erškėčių preparatai stiprina organizmo imuninę sistemą, tonizuoja, saugo nuo infekcinių ir uždegiminių ligų, skatina tulžies išsiskyrimą, stabdo aterosklerozės vystymąsi, stiprina kraujagysles, gydo žaizdas, stabdo kraujavimą, tirpina vidaus organų akmenis, skatina šlapimo išsiskyrimą.
Dėmesio: erškėtrožėmis negalima gydytis sergantiems opalige, tromboflebitu, kraujotakos ligomis, padidėjus kraujo krešėjimui. Jei žmogus alergiškas žemuogėms ir braškėms, erškėčių uogų geriau nevalgyti.

Arbata, antpilas ir nuoviras
* Erškėtrožių vaisių arbata gerina inkstų veiklą, ją galima gerti ir profilaktiškai, norint išvengti inkstų ligų: 1 šaukštelį susmulkintų džiovintų vaisių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 10 minučių prisitraukti.
* Erškėčių arbatą gerkite nuo karščiavimo, infekcijos, jei sunkiai gyja žaizdos, nusilpęs organizmas, jei sergate mažakraujyste. Ši arbata taip pat pagerina medžiagų apykaitos procesus organizme.
* Sergantiems avitaminoze, cholecistitu, gastritu, patariama gerti erškėtrožių antpilo: 1 šaukštą susmulkintų vaisių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, užvirkite, uždenkite ir palikite nusistovėti 2-3 valandas, po to nukoškite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės 2-3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
* Sutrikus medžiagų apykaitai, segant ateroskleroze, mažakraujyste, esant bendram fiziniam ir psichiniam nuovargiui, sergant cistitu ir inkstų uždegimu, gastritu, bronchitu, tuberkulioze, patariama gerti tokio erškėtrožių antpilo: 3 šaukštus susmulkintų erškėčių vaisių suberkite į termosą, užpilkite pusę litro verdančio vandens ir palikite nusistovėti per naktį, ryte nukoškite. Gerkite šilto antpilo po puse stiklinės 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
* Erškėtrožių žiedų nuoviras, sumaišytas su medumi, gydo odos ligą — rožę.
* Sergantiems širdies ligomis bei patyrusiems infarkto priepuolį patariama gerti erškėtrožių nuoviro: 1 šaukštą džiovintų erškėtrožių vaisių užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, uždenkite, pavirkite 10 minučių ant silpnos ugnies, po to palikite, kol atvės, nukoškite ir įdėkite 1 šaukštą medaus. Gerkite po puse stiklinės 2-3 kartus per dieną.
* Erškėčių vaisiai nuo seno laikomi šlapimo pūslės vaistais, ypač jų sėklos, kuriomis patariama gydyti šlapimo nelaikymą: 2 kupinus šaukštelius sėklų užpilkite 1 stikline verdančio vandens ir pavirkite 5 minutes ant silpnos ugnies. Gerkite šilto nuoviro po 2-3 stiklines per dieną. Nuovirą galite pasaldyti medumi.

Gydomosios erškėčių šaknys
* Sergantiems tulžies ir šlapimo pūslės akmenlige, turintiems aukštą kraujo spaudimą patariama vartoti erškėtrožių šaknų nuoviro: 6 šaukštus susmulkintų erškėčių šaknų užpilkite 3 stiklinėmis verdančio vandens, ant silpnos ugnies pavirkite apie 15 minučių ir palikite 1 valandą nusistovėti. Gerkite šilto nuoviro po 1 stiklinę 3 kartus per dieną 1 valandą prieš valgį. Taip gydykitės 10 dienų, padarykite 2 savaičių pertrauką ir vėl pakartokite. Kartokite 3 kartus. Gydymas bus dar efektyvesnis, jei išgėrę erškėčių šaknų nuoviro dar išgersite puse stiklinės rūgties takažolės antpilo: 1 šaukštą rūgties takažolės užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 1 valandą nusistovėti, po to nukoškite.
* Sergantiems artritu, artroze, osteochondroze ir ateroskleroze patariama gerti spiritinio erškėtrožės antpilo: 100 g susmulkintų erškėtrožės šaknų užpilkite puse litro degtinės ir palikite tamsioje vietoje nusistovėti 3 savaites. Gerkite po 1 šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį. Šiuo antpilu galima gydyti ir podagrą bei medžiagų apykaitos sutrikimus.
* Podagrą patariama gydyti erškėtrožių šaknų nuoviro kompresais: 20 g susmulkintų erškėčių šaknų užpilkite 1 litru verdančio vandens, uždenkite ir pavirkite ant silpnos ugnies 2-3 valandas, po to į nuovirą įpilkite 1 stiklinę šalto virinto vandens. Šilto nuoviro kompresą uždėkite nakčiai ant gydomųjų vietų ir šiltai apriškite.

Erškėčio vaisiai kosmetikoje

Kaukės suvytusiai, suglebusiai odai
* Šviežius vaisius, pašalinus sėklas, mediniu šaukštu sutrinkite porcelianiniame arba stikliniame inde. Marlės skiautėje iškirpkite skyles nosiai, akims ir burnai. Marlę sumirkykite sutrintų vaisių tyrelėje ir uždėkite ant veido. Po 10-15 minučių kauką nuimkite, veidą nušluostykite vatos tamponu, pamirkytu šaltame vandenyje ir ištepkite kremu.
* Šaukštelį erškėčio vaisių sulčių supilkite į išplaktą kiaušinio baltymą, sumaišykite ir ištepkite veidą, po 15 minučių nušluostykite ir ištepkite kremu.
Kaukes galima dėti ant veido 3-4 kartus per savaitę.

Kaukė riebiai odai
* Erškėčių vaisių sultis sumaišykite su nedideliu kiekiu kvietinių miltų ir gauta tyrele ištepkite veidą ir kaklą. Po 20-30 minučių kaukę nuplaukite šaltu virintu vandeniu.

Erškėtrožių aliejus
* Erškėtrožių aliejumi patariama tepti odos įtrūkimus ir dermatito pažeistas vietas.
* Krūtimi maitinančių motinų spenelių įtrūkimai greitai užgis, jeigu po maitinimo patepsite erškėtrožių aliejumi.
* Erškėtrožių aliejumi tepkite ligonių pragulas.

Rudeniniai daržo vaistai

Petražolės teikia maistui skonio ir skatina žarnyno, inkstų ir kepenų veiklą. Taip pat - padeda pašalinti nuodus iš organizmo. Petražolių valgantys žmonės seniai pamiršę, kas yra pilvo pūtimas. Be to, šaukštelyje šio smulkinto žalumyno yra tiek vitamino C, kiek dideliame apelsine.
Porai turi daug svarbaus maistinio elemento - geležies. Todėl jie labai naudingi moterims menstruacijų metu. Dar jie saugo nuo peršalimo. Tačiau gydomąją vertę turi žali, o džiovinti tik paskanina maistą.
Česnakai gelbsti sutrikus kraujotakai, neleidžia kalkėti kraujagyslėms, stiprina širdies veiklą ir mažina kraujospūdį. Vengdami aitraus česnako kvapo, geriau dėkite jo į patiekalus, nes nuo to jo veiksmingumas tikrai nesumažės.
Pomidorai malšina skrandžio ir žarnyno spazmus, skrandžio gleivinės uždegimą, stiprina kraujotaką ir didina atsparumą vėžiui. Atkreipkite dėmesį, kad šias savybes turi tik saulėje sunokę pomidorai, o žali - ne. Beje, jei valgysite per daug pomidorų, inkstuose gali atsirasti akmenų.
Svogūnai neleidžia senti ląstelėms, skatina teigiamas organizmo reakcijas. Nuolat jų valgant galima sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Svogūnai taip pat saugo nuo peršalimo. Geriausia svogūnus valgyti žalius.
Pupelės stimuliuoja kraujo gamybą, stiprina kaulus ir nervus. Mažina gliukozės kiekį kraujyje, dėl to yra profilaktinė priemonė nuo diabeto.
Moliūgai gerina šlapimo pūslės veiklą, mažina reumato sukeltus negalavimus, šalina žarnyne susikaupusias nereikalingas medžiagas.
Morkose gausu vitamino A, kuris gerina regėjimą, skatina žarnyno ir skrandžio veiklą. Jos gali apsaugoti odą nuo nudegimo saulėje. O vaikams - labai naudingos dantims.
Agurkai yra puiki odos priežiūros priemonė. Juose gausu vario, jie gali mažinti reumatinius negalavimus. Taip pat valo organizmą, kadangi didžiąją dalį šios daržovės sudaro vanduo.
Paprikų ankštyse yra labai daug vitamino C, saugančio organizmą nuo slogos ir peršalimo. Taip pat jose gausu geležies ir vario, kurių reikia kraujui ir smegenims.

Vaisių magija

Vynuogės dėl jose esančio antociano gali veikti kaip natūralus antibiotikas. Todėl jų valgantieji gali išvengti žarnyno infekcijų. Vynuogės minkština užkietėjusius vidurius, mažina kraujospūdį ir reguliuoja kraujotaką. Vyresnio amžiaus žmonėms jos teikia jėgų.
Melionai teikia džiaugsmo, juose labai daug vitaminų, mineralinių medžiagų, mikroelementų ir fermentų. Jie savybėmis prilygsta medui, cukrui ir arbūzams. Melionai nekaloringi, dėl to tinka norintiesiems suliesėti.
Slyvos laisvina vidurius, gerina kepenų, inkstų veiklą, neleidžia kalkėti arterijoms. Labai svarbu valgyti jas gerai nuplautas, kad neliktų ant odelės esančių apnašų.
Kriaušės gerina smegenų veiklą, padeda susikoncentruoti. Gerina skrandžio ir žarnyno veiklą.
Obuoliai gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Jie gerina miegą, gelbsti nuo migrenos ir stiprina dantenas. Taip pat obuoliai skatina skrandžio ir žarnyno veiklą, neutralizuoja su maistu į organizmą patekusias kenksmingas medžiagas.

Receptai iš vaisių ir daržovių

Jei kankina migrena, keletą kartų per dieną gerkite sulčių. Išgėrę jų nieko nevalgykite. Sulčių receptas paprastas: 300 g burokėlių, 100 g morkų, 100 g salierų, 30 g ridikėlių ir 2 šaukštai bulvių sulčių. Visų daržovių sultis sumaišykite ir išgerkite per dieną.

Griežinėliais supjaustykite žalią bulvę ir pridėkite prie kaktos. Kai griežinėliai sušils, pakeiskite kitais. Taip numalšinsite įkyrius galvos skausmus.

Būna, kad burnoje dėl kreivai išdygusio danties, blogai prigludusio dantų protezo arba tiesiog dėl streso iškyla vočių. Tokiu atveju šiek tiek laiko nevartokite cukraus ir skalaukite burną česnakų sultimis, 3 kartus per dieną išgerkite po 2 aktyvuoto česnako tabletes.

Jei skundžiatės sumažėjusiu kraujospūdžiu ir nenorite vartoti medikamentų, valgykite riešutus. Riešutai turi daug kalio ir pagyvina kraujotaką. Be to, aktyviai sportuokite ir juokitės. Nes bloga nuotaika kraujospūdį dar labiau sumažina.

Svogūno antpilas atpalaiduoja ištinusias kojas. Nulupkite didelę galvutę svogūno, smulkiai supjaustykite, užplikykite vienu puodeliu verdančio vandens ir palikite nakčiai. Rytą nukoškite ir išgerkite prieš pusryčius. Gydykitės porą savaičių.

Prisdesiu truputi egzotiskesniais patarimais

JUROS KOPUSTAI ISGYJIMUI

Pajurio tautu gyventojai is juros kopustu gamina ivairiausiu sveikata stiprinanciu patiekalu ir vaistu. Ju galima valgyti svieziu, dziovintu, vytintu, sudytu ir konservuotu. Na, pas mus ju imanoma rasti didziuosiuose prekybos centruose, bent jau dziovintu, tai laisvai . Ypac daug juros kopustuose yra jodo, taip pat mangano, bromo, boro, cinko, kobalto, fosforo, gelezies, kalcio ir kalio, gana daug A, B, C grupes vitaminu. Juros kopustai stiprina ir jaunina organizma, gerina medziagu apykaita, zarnyno veikla, pasalina is organizmo toksinus. Vartojami aterosklerozei, rachitui, skydliaukes ligoms gydyti bei siu ligu profilaktikai, kraujospudziui normalizuoti.
# Sis juros augalas ypac vertingas vaistas skydliaukes ligoms gydyti.Skydliaukes ligu profilaktikai uztenka 2 kartus per savaite suvalgyti po puse saukstelio juros kopustu. Sergantiems guziu, struma patariama 4 kartus per diena isgerti po 1 sauksteli sausu juros kopustu milteliu su saltu virintu vandeniu. Taip gydytis patariama 15- 30 dienu, kol pageres savijauta.
#Aterosklerozes, sirdies ligu gydymui taip pat patariama vartoti juros kopustu, nes jis skystina krauja, mazina cholesterolio kieki kraujyje, bei didina kraujagysliu elastinguma. Patariama 4 kartus per diena isgerti po 1 sauksteli sausu juros kopustu milteliu su saltu virintu vandeniu.
#Jei daznai svaigsta galva, kasdien suvalgyt pries pietus po 1 sauksteli susmulkintu juros kopustu.
#Skrandzio ir zarnyno ligu gydymas: suvalgykite kasdien po 5 saukstus svieziu ismirkytu saltame virintame vandenyje konservuotu juros kopustu. Galima suvartoti ir po 2 saukstelius dziovintu juros kopustu milteliu, uzgerdami juos vandeniu. Gydytis patariama 3- 4 savaites, po to padaryti savaites pertrauka ir gydyma vel pakartoti.
#Kas vertinga rudeni, imuniteto stiprinimas juros kopustais. Antpilas: vakare puses litro stiklaini prideti dziovintu juros kopustu, uzpilti saltu virintu vandeniu ir palikti per nakti nusistoveti. Ryte stiklaini uzdengti ir pastatyti i saldytuva. Gerti po 1 sauksteli ryte ir vakare pries valgi.
#Sergantiems mazakraujyste ir norintiems pagerinti atminti rekomenduojama kasdien suvalgyti po 2 saukstus svieziu ar konservuotu juros kopustu arba po 1 sauksteli dziovintu juros kopustu milteliu.
#Na, o jei daznai kieteja viduriai, isgerkit ryte ir vakare po 1 sauksteli dziovintu juros kopustu milteliu, uzgerdami juos vandeniu.
BUKIT SVEIKI !

KAIP RUOSTI SVIEZIAS DARZOVES

Rupestingas darzoviu, tarkim,kaip moliugu, bulviu, morku, pomidoru paruosimas toks pat svarbus kaip ir virimas. Kartu su kietomis, daznai nevirskinamomis darzoviu dalimis ismesti ir visus nesvarumus, darzoves greitai ir vienodai isvirs. Beto, jos atrodys graziau.
Spinatu apiplesymas. Lapa perlenkite pusiau, tvirtai suimkite ir nutraukite koteli su gysla. Keleta kartu keisdami salta vandeni gerai nuplaukite lapus, kad neliktu zemiu.
Pupeliu plausojimas. Noredami nuimti i siula panasu, pluosa, kuris yra abiejose pusese ankstiniu pupeliu ar sparaginiu zirniu, astriu peiliu nupjaukite anksties galiuka iki siulo. Ji patraukite isilgai vienos puses, paskui ta pati pakartokite kitoje puseje.
Smidru lupimas. Nupjaukite smidro galus, tada bulviu skustuku arba astriu peiliu nulupkite storiausia koto dali. Taip paruosti smidro kotai isvirs kartu su galiukais.
Brokoliu apipjaustymas. Kad brokoliu ziedynai neisvirtu greiciau uz kotus, prie pagrindo peiliu uzkabinkite odele ir ja nulupkite. Odele patraukite atgal iki koto pradzios. Kartokite, kol kotas bus visiskai nuluptas.

SMULKINIMAS
Patiekala pagrazinsite, jei darzoves supjaustysite kubeliais, juostelem ar kaip kitaip, todel ,kai recepte prasoma ypatingai paruosti, laika gaisti verta.

PLIKYMAS
Nuplikytos, tai yra is pradziu panardintos i verdanti vanseni, paskui i salta, kad atvestu, darzoves suminksteja ir islieka naturalios spalvos bei skonio. Labai svarbu nuplikyti saldyti ruosiams darzoves, nes nuplikius sustoja fermentu veikla, todel islieka ju spalva ir skonis. Plikymo trukme priklauso nuo darzoviu rusies ir dydzio: spinatams reikes mazdaug vienos min., o brokoliams, pupelems ir morkoms 2-5 min.

KITI BUDAI
Seklas is papriku reikia isimti tada, kai jos tures buti supjaustyto juostelem, ziedeliais ar kubeliais, salotom, troskiniui. Reikia nupjauti virsu it ismesti viduryja esancias seklas.
Ant groteliu paprika kepama visa, o seklos isimamos tik ja nulupus. Kepama darzove suminksteja ir ir pasidaro saldaus muskatinio skonio. Jis puikiai tinka salotoms. Tiesa, ant groteliu kepama paprika neturi pajuosti, antraip skonis suges. Lupkite paprikas sietelyje virs indo, kad i ji subegtu visos sultys. Jas galima pilti i uzpilus, sutinamus ir troskinamus patiekalus. Nors ir karsta, papriku nelupti po saltu vandeniu, nes prarasite sultis.
Baklazanus, kad ju sultys nebutu karcios, sudekite i kiaurasamti ir uzdekite ji ant dubens. Apibarstykite keliais saukstais druskos ir palikite pastoveti 20 min. Tada jau baklazanus galesite deti i sutinius ar troskinius.
Noredami is pomidorus nulupti ir isimti ju seklas astriu peiliu nupjaukite virsunele, kur buvo kotelis. Sudekite pomidorus i inda, uzpilkite verdanciu vandeniu ir palikite 1 min. Nupilkite vandeni ir nulupkite odele, perpjaukite pusiau ir saukstu isimkite seklas.
Smulkiai pjaustytas kopustas dedamas i sriubas ar sviezias salotas. Taip galite pjaustyti ir baltuosius guzinius, ir minkstesnius lapinius kopustus.
Cesnaka traiskyti lengva cesnaku traiskytuvu, bet paskui sunku ji isvalyti. Dar galima cesnaka traiskyti piestoje arba kapoti dideliu, sunkiu peiliu. Cesnakas aitrus, todel ji traiskyti reiketu ant atskiros pjaustymo lenteles.

Norite būti gražūs - valgykite morkas. Norite būti sveiki - valgykite morkas

Dar iš vaikystės prisimename tėvų raginimą valgyti daug morkų, kad akytės būtų geros. Taip pat morkas verta valgyti ir jei norite turėti žvilgančius plaukus, stiprius nagus ir sveikus, baltus dantis. Jose yra daug karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, dar vadinamu grožio vitaminu. Be to, morkose gausu B grupės vitaminų, vitamino PP, E, C, jodo, kalio, fosforo, vario ir kitų mikroelementų. Jose yra nemažai ląstelienos, kuri šalina iš organizmo toksinus ir šlakus, sugrąžindama veido skaistumą. O norintys turėti sveikus dantis ir dantenas turėtų kuo dažniau graužti šią daržovę. Morkos nuvalo emalį ir pašalina mikrobus, sukeliančius kariesą ir dantenų uždegimus.
Amerikoje ir Anglijoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės, valgantys daug morkų, iki 40 proc. mažiau rizikuoja susirgti vėžiu. Pasak mokslininkų, didžiausias šios ligos priešas yra falkarinolis, apsaugantis daržoves nuo grybelinių ligų. Tiesa, kol kas ištirtas tik jo poveikis žiurkėms. Į klausimą, ar šis junginys bus veiksmingas ir žmonėms, tyrinėtojai dar negali atsakyti, tačiau stebėjimai rodo, kad tai visiškai tikėtina. Nežinoma kol kas ir tai, ar teigiamas falkarinolio poveikis silpnėja arba išnyksta morkas verdant ar spaudžiant jų sultis. Panašių junginių gausu ir kitose daržovėse.
Mokslininkai spėja, kad tikrieji vėžio priešai yra ne vitaminai ar kitos maisto medžiagos, o natūralūs pesticidai. Šis atradimas gali padėti išsiaiškinti, kodėl valgyti daržoves kur kas saveikiau, nei saujomis ryti vitaminų ir mineralų piliules.

Cukinijos – apsauga nuo stresų

Puikus salotų ir troškintų daržovių komponentas yra stambus tamsiai žalias vaisius, atkeliavęs nuo Viduržemio jūros krantų. Tai – cukinija. Joje esantis vitamino E kiekis padeda mūsų organizmui nugalėti stresus, suaktyvina fizinį ir protinį darbingumą, sustiprina nervus, smegenis ir suaktyvina baltymų sintezę kiekvienoje ląstelėje.

Be to, cukinijos spartina medžiagų apykaitos procesus, stiprina raumenis ir širdį, šalina iš organizmo vandenį ir žalingas medžiagas, pašalina iš žarnyno toksinus ir “suriša” riebalus, padeda pašalinti vidurių užkietėjimus, be to, yra puikus suliesėjimui skirtų dietų komponentas.

Cukinijos žievelėje yra daug karotino ir magnio, taigi lupti šios daržovės prieš kulinarinį apdorojimą nerekomenduojama. Užtenka ją gerai nuplauti.

Perkant cukinijas, geriau rinkti ne itin didelius vaisius. Kad būtų išsaugotas geras jų aromatas, nederėtų jų pernelyg ilgai troškinti ir dėti daug prieskonių.

Paprika- vitamino C šaltinis

Žmonės, besiskundžiantys prasta savijauta ir dažnais negalavimais, gali pastebimai pagerinti savo būseną, jeigu į savo kasdieninį racioną įtrauks bent truputį paprikos, turinčios didelį kiekį biologiškai aktyvių medžiagų. Svarbiausias iš jų – kapsaicinas, nuo seno žinomas kaip vaistas nuo kraujotakos sutrikimų.

ši medžiaga užkerta kelią kraujo krešuliams susiformuoti, skystina kraują. Rezultatas – išnyksta tokie nemalonūs sindromai, kaip šąlančios rankos ir kojos, galvos svaigulys, silpnumas. Be to, kapsaicinas neleidžia pasireikšti migrenai.

Be kapsaicino, pipiruose (ypač raudonuosiuose ir geltonuosiuose) esama daug karotino, apsaugančio gleivinę, gerinančio regėjimą, išlaikančio ląstelių gyvybingumą. Bet svarbiausias pipirų privalumas yra tas, kad jame sukoncentruotas didelis vitamino C kiekis, o šio vitamino mūsų organizmui reikia nuolat.

Atjauninantys pomidorai

Norint padidinti vitamino A kiekį organizme, būtina kasdien išgerti po stiklinę pomidorų sulčių.

Bet esama ir kitų savybių, kurių dėka pomidorai iškovojo visų šalių žmonių pripažinimą. Jie – malonaus skonio ir gana maistingi, be to, turi baltymų, gliukozės, fruktozės, sacharozės. Organinės rūgštys (obuolių ir citrinų) suteikia pomidorams ypatingo, gaivinančio skonio, taip pat pagerina apetitą, virškinimą, sustabdo žalingų bakterijų dauginimąsi žarnyne. Be to, pomidorai turi B grupės vitaminų ir vertingų mineralinių druskų, ypač geležies druskų.

Nekeista, kad pomidorai plačiai naudojami gydomojoje ir profilaktinėje mityboje kaip organizmo papildymo vitaminais ir mineralinėmis druskomis šaltinis. Ypač jie patartini vartoti nutukusiems žmonėms bei ligoniams, kuriems sutrikusi mineralinių druskų apykaita organizme. Naudingi pomidorai ir sergantiems širdies-kraujagyslių sistemos ligomis bei turint skrandžio-žarnyno problemų.

Pastebėta, jog pomidorai gerina odos būklę, dalyvauja ląstelių atsinaujinimo veikloje, suaktyvina smegenų ir nervų sistemos veiklą, padeda įveikti chronišką nuovargį, pagerina miegą.

O kažkada morkos buvo violetinės…

Juk iš pradžių “ryžoji” morkytė, prie kurios mes taip esame įpratę, turėjo šviesiai violetinį atspalvį. Būtent tokį šakniavaisį pažinojo senovės Afganistano gyventojai, ėmę pirmieji jį auginti prieš daugelį šimtmečių.

Europiečiai ilgai nevadino morkos valgomąja daržove. Violetiniai šakniavaisiai būdavo arklių pašaras, o morkų lapai tikdavo sudėtingoms damų šukuosenoms papuošti. Beje, pagrindiniu šios daržovės trūkumu buvo laikomas netgi ne jos skonis, o ta pati violetinė spalva, suteikdavusi jai apetito nekeliančią išvaizdą ir nudažydavusi kitas kartu verdamas daržoves. Tik po daugelio selekcininkų eksperimentų jai pagaliau pavyko atsikratyti savo netinkamos spalvos ir tapti oranžine. Būtent nuo naujo atspalvio įgijimo ir prasidėjo morkos triumfo žygis per Europą.

Pakramsnokim!

Gurmanų džiaugsmui, paaiškėjo, jog sodri oranžinė spalva pavertė morką ne tik gražia, bet ir kur kas naudingesne organizmui. Juk oranžinis atspalvis atsirado, morkai sukaupus didelį karotino kiekį, kuris naudingas tiek regėjimui, tiek imuninei sistemai. Tačiau tam, kad ši daržovė išties palankiai veiktų, ją būtinai reikia pagardinti majonezu, aliejumi ar grietine. Mat mūsų kūnas įsisavina karotiną tik tuo atveju, kai jis patenka į skrandį drauge su riebalais.

Be karotino, morkos turi ir kitų vertingų medžiagų: juose daug B grupės vitaminų, atsakančių už gerą nervų sistemos būklę, vitamino PP, kovojančio prieš nemigą, nuovargį ir depresiją, vitamino E, užkertančio kelią širdies susirgimams ir ankstyvajam senėjimui, vitamino C, padedančio susidoroti su infekcijomis, taip pat jodo, kalio, fosforo, vario ir kitų mikroelementų. Didelio augalinės ląstelienos kiekio dėka šviežios morkos šalina iš organizmo toksinus ir šlakus, sugrąžindamos mums budrumą ir gražią veido spalvą.

* Tiems, kurie nori turėti sveikus dantis ir dantenas, rekomenduojama kuo dažniau graužti oranžinį šakniavaisį. Morkos puikiai apvalo emalį nuo maisto likučių ir susidoroja su mikrobais, sukeliančiais kariesą ir dantenų uždegimą.

* Jeigu persišaldėte, paskalaukite skaudančią gerklę šviežiomis morkų sultimis. Jos, sumaišytos su medumi, padeda nuslopinti kosulį, o derinyje su pienu naudojamos bronchinės astmos priepuoliams malšinti.

* šviežios morkos dažnai įtraukiamos į racioną tų žmonių, kurie serga kepenų, inkstų, širdies – kraujagyslių ligomis. ši naudinga daržovė padeda atsikratyti šių ligų paaštrėjimo.

* Košelę iš šviežiai sutarkuotų morkų pridėkime prie žaizdų ir nudegimų, o tam, kad vėjo nugairinta oda neskeldėtų ir nepleiskanotų, galima padaryti kaukę iš trintų morkų ir kiaušinio trynio.

* Neverta dažnai valgyti morkų tik tiems, kurie kenčia nuo plonojo žarnyno uždegimų, taip pat turintiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas – tokiais atvejais morkos gali tik pakenkti.

Kaip išsaugoti vitaminus?

Kulinarinio apdorojimo metu dalis naudingų medžiagų neišvengiamai žūsta. Norint iki minimumo sumažinti jų praradimą, nelaikykite tarkuotų morkų atvirame inde. Dangtelis ne tik padės išsaugoti daržovių skonį bei aromatą, bet ir padarys šį patiekalą daug aromatingesnį.

Skusdami morkas, netenkame dalies vitaminų, esančių jų odelėje. Tad jaunas morkas geriau kruopščiai nutrinti daržovėms skirtu šepetėliu.

Kaip išsirinkti geriausias?

Rinkdamiesi morkas, atkreipkite dėmesį į nedidelius ryškiai oranžinės spalvos šakniavaisius. Labiausiai vitaminingos yra apie 150 g sveriančios morkos. Kuo stambesni šakniavaisiai, tuo intensyviau jie sugeria nitratus.

Oranžinė spalva yra tiesiog proporcinga naudai – kuo ši daržovė ryškesnė, tuo daugiau joje karotino, o vadinasi, ir vitamino A.

Pirkite kietas morkas, be dėmių ir įtrūkimų, kurie reiškia, jog yra sugedęs morkos vidus.

ŽINOTINA, KAD...

* Kartais virtos morkos yra naudingesnės už žalias. Kaip teigia specialistas, išsyk po išvirimo morkose antioksidantų kiekis padidėja net 35 procentais