Toliau aprašomas populiariausias arbatos ruošimo būdas. Visiškai kitokie metodai yra naudojami Šiaurės Afrikoje, Tibete ir kitose vietose.

Geriausiai arbata paruošiama, laisvus lapus pilant tiesiai į indą arba arbatos filtrą, tačiau tinkamai gali būti pagaminta ir iš arbatos maišelių. Kai kas arbatą užpila tiesiai puodelyje. Tinkamiausias vanduo yra minkštas, filtruotas.

Kinijoje arbata skirstoma į pirmąjį, antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį užpylimus. Pirmasis užpylimas, kad arbata būtų išplauta, iškart išpilamas. Geriama kitų užpylimų arbata, pradedant antruoju. Geriausiais užpylimais laikomi nuo trečiojo iki penktojo, nors įvairios arbatos atsiskleidžia skirtingai ir gali reikalauti dar daugiau užpylimų.

Juodoji arbata

Arbatžolės neturi būti laikomos ilgiau nei 2 metus nuo pagaminimo. Vanduo kaitinamas iki virimo temperatūros (100 °C), išskyrus labai delikačias Dardžilingo arbatas, kurioms rekomenduotina kiek mažesnė temperatūra. Tai žymiai įtakoja arbatos skonį.

Didžiausia klaida gaminant juodąją arbatą – per žema temperatūra. Kylant aukštyn į kalnus, vandens virimo temperatūra krenta, dėl to labai sudėtinga paruošti juodąją arbatą kalnuose.

Arbata pritraukia mažiau nei per 30 sekundžių, bet ne daugiau kaip per 5 minutes, nes ilgiau palaikius, išsiskiria daug taninų ir arbata apkarsta. Stimuliuojantis arbatos poveikis atsiranda laikant 3 minutes, o raminantis – 5 minutes.

Žalioji arbata

Vandens temperatūra žaliajai arbatai – nuo 80 °C iki 85 °C — Kuo aukštesnė lapų kokybė, tuo žemesnė temperatūra. Kad arbata iškart neatšaltų, indas, kuriame ji yra pritraukiama, taip pat turi būti pašildytas.

Ulongo arbata

Vandens temperatūra – nuo 90 °C iki 100 °C. Kad arbata iškart neatšaltų, indas turi būti pašildytas. Šiai arbatai idealūs yra Jiksing molio arbatos indai. Geriausi rezultatai pasiekiami, naudojant šaltinio vandenį, nes jame esantys mineralai suteikia arbatai savito skonio.

Aukštos kokybės (delikačios) arbatos

Žaliosios – Ulongo ar Dardžilingo arbatos – yra kaitinamos trumpesnį laiką, kartais net mažiau nei 30 sekundžių. Pritraukimo metu, kad lapus atskirti nuo vandens, yra naudojamas arbatos koštuvas.

Subtili baltoji arbata
„Sveika šeima“

Mes jau neblogai žinome, kad yra juodoji, žalioji, raudonoji, o, be to, mūsų liaudiškosios ramunėlių, čiobrelių, melisų, kmynų arbatos. Baltoji arbata - daug kam naujiena. Tai - subtilus, elegantiškas gėrimas. Ji reikalauja išskirtinio dėmesio tiek ruošiant, tiek ją skanaujant.
Baltosios arbatos lapeliai skinami tik balandžio pradžioje ir pirmosiomis rugsėjo dienomis. Renkami tik viršutiniai lapeliai bei ūgliai, kol jie dar padengti baltais pūkeliais. Todėl arbata ir vadinama baltąja. Jos rinkėjams griežtai draudžiama arbatlapių rinkimo sezone valgyti česnakus ir svogūnus. Taip saugomasi, kad per kvėpavimo takus svetimi kvapai nesugadintų subtilaus baltosios arbatos aromato.
Baltojoje arbatoje daugiau kofeino, bioflavonoidų ir vitamino C, nei žaliojoje. Ji veiksmingai teikia žvalumo ir jaunina.
Baltosios arbatos skonis ne toks sodrus kaip juodosios ar žaliosios. Reikia įprasti prie jos subtilumo. Ją verta užgerti tyru šiltu vandeniu ir pajusi vaiskų ir švelnų saldumą. Dėl ypatingo subtilumo ši arbata ilgą laiką nebuvo populiari Vakaruose. Tačiau dabar, kai daugelis atsisuko į save, tylius apmąstymus, baltoji arbata tapo simboliu.
Ji plikoma visiškai naujame, niekam kitam nenaudotame ir su jokiomis buities priemonėmis neplautame arbatinuke. Vienam puodeliui reikia 10 gramų arbatžolių. Į pašildytą arbatinuką jas užpilame karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir palaikome 15 min.