Raudonoji arbata

Raudonoji arbata - tai pusiau fermentuota arbata, gaminama Šri Lankoje, Taivanyje ir Kinijoje. Vytinimo metu arbatos lapeliuose esančios medžiagos reaguoja su deguonimi ir įgauna raudoną spalvą. Lapeliai turi būti sveiki, nesusmulkinti ir nesusukti.
Ši arbata vis labiau populiarėja ir tai nekelia nuostabos. Šiuolaikiniai tyrimai (jų rezultatai prieinami ir nemokantiems skaityti kinų raštų, nes atlikti ne tik Kinijoje, bet ir Europoje, Amerikoje) patvirtina senolių žinias, taip pat pažymi, kad raudonoji arbata padeda kovoti su cholesterolio pertekliumi, antsvoriu, valo organizmą nuo toksinų, turi priešvėžinių savybių. Japonijos mokslininkai, ištyrę šį augalą, jame aptiko daugybę naudingų medžiagų. Raudonoji arbata turi daug polyphenolio, kurio poveikis organizmui nėra mažesnis nei gaunamas iš daržovių ir vaisių.
Raudonojoje arbatoje yra geležies, kalio, vario, cinko, magnio, fluoridų (atkreipkite dėmesį: fluoras natūraliuose junginiuose nėra nuodingas), mangano ir natrio. Raudonoji arbata suteikia žvalumo, energijos.
Raudonojoje arbatoje gausu antioksidantų. Gyvename vis labiau užterštoje aplinkoje, todėl natūralių antioksidantų (vitaminų C, E, bioflavonoidų, karotino) gauname vis mažiau ir mažiau. Ne tik dėl padidėjusio oksidavimosi, bet ir dėl didėjančio antioksidantų trūkumo mūsų organizmas patiria vis didesnį įvairiausių ligų antpuolį - nuo vėžio ir virusinių infekcijų iki medžiagų apykaitos sutrikimų.
Daugelis tyrimų parodė, kad raudonoji arbata pasižymi labai efektyviais natūraliais antioksidantais. Taip pat lėtina senėjimo procesą, nes mažina šalutinių oksidacijos, vykstančios smegenyse senėjimo metu, produktų poveikį.
Tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad raudonoji arbata mažina rentgeno spindulių daromą kancerogeninį poveikį. Žalioji arbata, beje, tuo nepasižymi.
Tai tik maža dalis raudonosios arbatos naudingų savybių. Pamąstykime: jei kviečiame draugus susitikti, paprastai – „puodeliui kavos“. Kaip dažnai mes kviečiame susitikti puodeliui arbatos?
Prisišveitę riebaus maisto, paprastai užsigeriame puodeliu kavos su Napoleono torto gabalėliu, o paskui skundžiamės, kad viename veidrodyje atvaizdas nebetelpa, blogai miegame, esame irzlūs ir apsnūdę.
Paskaičius statistiką, turime sutikti, kad Azijos šalyse žmonės mažiau serga, ilgiau gyvena, yra plonesni ir energingesni, o nuo cholesterolio kenčia kur kas mažesnis procentas gyventojų. Panagrinėjus kinų ar japonų mitybą, nori nenori susimąstai – gal dar ne per vėlu bent šiek tiek pakeisti savo valgymo įpročius?

• Arbata pagerina kraujotaką. Jei jūsų spaudimas aukštas, stiprios arbatos negerkite. Jei kraujospūdis žemas, stipri arbata tonizuos.

• Arbatoje yra tanidų, eterinių aliejų, alkaloidų, aminorūgščių, pigmentų, mineralinių me¬džiagų, vitaminų. Tanidai mažina skrandžio sulčių ir gleivių sekreciją, taip pat jie saugo skrandžio gleivinę nuo mechaninių pažeidimų, mikroorganizmų, kancerogeninių me¬džiagų poveikio.

• Žaliojoje arbatoje yra dvigubai daugiau tanidų ir pusantro karto daugiau vitamino P negu juodojoje. Joje yra daugiau ir katechinų (jie naikina mikrobus).

• Žalioji arbata ne tik malšina troškulį, bet ir mažina nuovargį, kelia darbingumą, gerina savijautą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Stipria žaliąja arbata gydomos votys, skran¬džio ir dvylikapirštės žarnos opos.

• Žmonėms, kuriuos pykina važiuojant autobusu, plaukiant laivu, nėščioms moterims dažnai padeda sausos žaliosios arbatžolės. Jas reikia kramtyti.

• Įvairių žolių arbata nekenkia, tik ji turi būti nestipri ir ją reikia kaitalioti. Atsiminkite: arba¬ta stimuliuoja žmogaus centrinę nervų sistemą, skatina žmogaus kūrybines jėgas ir kelia darbingumą. Arbata su citrina arba greipfrutu padeda atgauti jėgas, malšina troškulį.

• Stipri arbata su pienu – priešnuodis apsinuodijus alkoholiu. Karšta stipri arbata su citri¬na arba medumi padeda išprakaituoti.

• Šalta stipria arbata (geriausia juodosios ir žaliosios mišiniu) galima plauti akis, prasidėjus vokų, gleivinės uždegimui.

• Arbata – gera priemonė nuo aterosklerozės. Geriama su pienu, ji mažina dantų ėduonies riziką.

• Sočiai pavalgę riebaus ir sunkiai virškinamo maisto, išgerkite stiklinę stiprios arbatos: ji palengvina virškinimą, pagreitina medžiagų apykaitą.

Ar mokame derinti arbatas ir patiekalus?

Arbatų yra labai daug rūšių, skonių bei aromatų. Seniau arbatos, pasiekiančios vartotoją buvo gana panašios, todėl ir užgerdavo jomis visokį maistą - tiek sumuštinius su kumpiu, tiek ir pyragaičius. Tačiau, jei norite pasiekti patiekalų harmonijos, turite išmanyti ne tik kokį vyną patiekti, bet ir kokia arbata vaišinti.
Jei valgote lengvus pusryčius - balta duona, sūris, džemas ir pan., tinka kiniška Yunnan, Ceilono, Indonezijos Assam, Nilgiri, Kenijos ar Darjeeling arbatos.
Keptą maistą, kiaušinius, rūkytą žuvį, kumpį reiktų užgerti Ceilono, Indonezijos, Assam, Kenijos, Afrikos šalių arbatžolių mišiniais, rūkytomis arbatomis.
Nedideliame vakarėlyje prie pikantiškų užkandžių derėtų patiekti Yunnan, rūkytos, Ceilono, Darjeeling, Assam, žalias ar iš dalies fermentuotas (Oolong) - raudonas - arbatas.
Nuo aštrių prieskonių degantį kūną reikėtų vėsinti Keemun, Ceilono, Oolong, Darjeeling, žaliomis, jazminų ir rūkytomis arbatomis.
Prie aštrių sūrių reikėtų patiekti rūkytas, Earl Grey (arbatžolės aromatizuotos bergamoto aliejumi) ar žalias arbatas.
Žuvis mėgsta „plaukioti" Oolong, rūkytose, Earl Grey, Darjeeling ar žaliose arbatose.
Raudona mėsa ir žvėriena dera su Earl Grey, rūkytomis, Kenijos ar jazminų arbatomis.
Paukštiena bus dar nuostabesnė, kai ją užgersite rūkyta, Darjeeling, Oolong, jazminų arbatomis.
Pavalgius tiktų paskanauti baltos, žalios, Keemun, Oolong ar Darjeeling arbatų.
Šie maisto produktų derinimo pasiūlymai nėra labai griežti, gal jums pasiseks surasti dar puikesnių derinių. Pamirškite įprastą kasdieninės arbatos skonį ir pasinerkite į spalvingą aromatų pasaulį. Pajuskite netikėtą palaimą ne tik jūs, bet ir jūsų svečiai.

Žalioji arbata gali apsaugoti nuo diabeto

Tyrimus su pelėmis atlikę mokslininkai mano, kad žalioji arbata gali sulėtinti pirmojo tipo diabeto vystymąsi ar net apsaugoti nuo jo. Žalioji arbata turi kelių rūšių antioksidantų, kurie užkerta kelią uždegimui, apsaugo nuo ląstelių mirties ir galbūt net nuo vėžio.
Dr. Stephen D. Hsu iš Džordžijos medicinos koledžo ir jo kolegos ištyrė pagrindinio žaliosios arbatos antioksidanto EGCG poveikį laboratorinėms pelėms su pirmojo laipsnio diabetu ir Sjogreno sindromu, kuris pasižymi akių, burnos bei kitų gleivinių sausumu.
Pelėms buvo duodama arba paprasto vandens, arba vandens su 0,2 proc. EGCG.Mokslininkai nustatė, kad EGCG sušvelnino seilių liaukų būseną pelėms su Sjogreno sindromu, taip pat sulėtino pirmojo laipsnio diabeto vystymąsi.
Praėjus 16 savaičių, diabeto simptomus turėjo 25 procentai pelių, gavusių žaliosios arbatos veikliosios medžiagos EGCG, palyginti su 67 procentais pelių, kurios gavo tik vandens. Praėjus 22 savaitėms, atitinkami skaičiai buvo 45 ir 78 proc., praneša „Reuters Health“.
„Mūsų tyrimas buvo skirtas Sjorgeno sindromui, tad mus labai nustebino gautoji informacija, kad EGCG taip pat gali apsaugoti nuo pirmojo tipo diabeto arba jį sulėtinti“, sako dr. Hsu. Tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Life Sciences“.
Tiek pirmojo tipo diabetas, tiek ir Sjorgeno sindromas yra autoimuninės ligos, kurios priverčia organizmą pulti patį save.
Žaliojoje arbatoje taip pat yra labai daug vitamino P, kuris sustiprina kraujagyslių sieneles ir suaktyvina poveikį vitamino C, kurio žaliojoje arbatoje keliskart daugiau negu citrinose. Šioje arbatoje taip pat yra kalio, kofeino ir itin aktyvių katechinų, kurie pagerina medžiagų apykaitą.

ARBATOS PARUOSIMAS

Gerimo kokybe daugiausia lemiane arbatzoles, o paruosimas. Klasikinis arbatos paruosimas-angliskasis: i sausa pasildyta arbatinuka iberkite sauksteli arbatzoliu vienam puodeliui vandens ir tuoj pat uzpilkite trecdali verdanciu vandeniu. Palaikykite 5 minutes. Paskui i arbatinuka pripilkite verdancio vandens tiek, kiek tures buti gerimo. Kol arbata bresta, pakaitinkite puodelius.
Gerai arbatai svarbu ir vandens kokybe. Kietu vandeniu uzplikyta arbata buna drumsta, nekvapi, neskani. Smarkiai chloruota vandentiekio vandeni palaikykite per nakti uzdarame inde. Jau vires arba sumaisytas su nevirintu venduo arbatai netinka. Vandens nepervirkite. Arbatzoles plikykite tuomet, kai nuo virdulio dugno pradeda kilti burbuliukai.
Beje, geriausia arbata ruosti dideliame (mazdaug 1 litro) porceliano ar fajanso arbatinuke, kad uztektu keliems zmonems.
Arbata ilgiau isliks kvapi, jei, ja uzplikine, arbatinuka apdengsite svariu lininiu ranksluosciu.
Kuo geresnes kokybes arbatzoles, tuo trumpesne ju plikinimo trukme. Birias arbatzoles plikinkite trumpiau nei stambaus pjaustymo. Juoda arbata palaikykite 2-6 min., o zalia ilgiau- 8-15 min. Sioje arbatoje svarbu aromatas, o ne skonis.
Kartu su arbatzolemis i arbatinuka idekite gabaliuka cukraus- tada ji bus stipresne.
Jei, uzplikinus arbata, pasirodo puta, vadinasi, ja paruosete teisingai. Putose daugiausiai aromatiniu medziagu. Todel pries pilstydami arbata atsargiai ismaisykite ir pirma puodeli supilkite atgal i arbatinuka.
Geresniu rusiu arbatzoles galite plikyti 2-3 kartus. Bet jokiu budu nuo arbatos nenupilkite viso vandens: bet koks uzpiltu arbatzoliu kontaktas su oru bemat sukelia oksidacija ir arbata netenka visu savo geruju savybiu.
Nepalikite uzpiltu arbatzoliu ilgam laikui. Prisiminkite Rytu isminti: "Sviezia arbata prilygsta balzamui, o palikta nakciai- gyvatei".
Yra 2 arbatos patiekimo budai. Pirmu atveju mazdaug litro talpos arbatinuke paduodamas karstas vanduo, o kitame, mazdaug 250 ml,- uzplikytos arbatzoles. Cia sveciui pateikiama galimybe pasirinkti arbatos stipruma.
Antru atveju paduodame viename dideliame abatinuke uzplikyta vidutinio stiprumo arbata.
Arbata pilstoma i didesnius puodelius arba plono stiklo stiklines su metaliniu dekliuku.
Prie arbatos paduodama gabalinio cukraus, uogienes arba medaus, o prie arbatos su citrina- smulkus cukrus. Nepamirskite, kad kai kas megsta arbata su pienu ar grietinele.

ANGLU ARBATA

Saukstelis arbatzoliu,
0,5 stiklines vandens,
0,25 stiklines pieno ar grietineles,
cukraus.

I ikaitinta arbatinuka suberkite arbatzoles, uzplikykite verdanciu vandeniu ir palaikykite 5 min. Tada i pasildyta puodeli supilkite karsta piena ir uzpilkite paruosta arbata. Iberkite cukraus.

JAPONU ARBATA

5 g arbatzoliu,
1 stikline vandens.

Specialiame indelyje sutrinkite arbatzoles, mltelius suberkite i pakaitinta inda ir uzpilkite 60 laipsniu vandeniu. Tokiu budu aromatas buna stipriausias, ne visiskai istraukiami arbatos komponentai- japonai labiau vertina aromata, ne ekstrakta. Patiekiama mazyciuose puodeliuose.

ARBATA SU PRIESKONIAIS IR PIENU

1 gvazdikelis,
truputis imbiero,
0,5 stiklines pieno,
1 saukstelis arbatzoliu,
0,5 stiklines vandens.

Prieskonius sudekite i vandeni ir uzvirkite. Nukelkite inda nuo ugnies, suberkite arbatzoles ir uzdenkite ir palaikykite 5 min., kad pritrauktu. Tada perkoskite i karsta piena.

ARBATA SU KIAUSINIAIS

5 g arbatzoliu,
1 stikline pieno,
1 trynys,
10 g medaus.

Arbata uzplikykite vardanciu pienu. Tryni, isplakta su medum, supilkite i perkosta arbata.

ARBATOS PAKAITALAI

Tai ivairiausiu augalu lapu, vaisiu ir saknu istraukos. Jeigu sios arbatos geriamos kaitaliojant ir nestiprios, nei suaugusiuju, nei vaiku sveikatai nekenkia. Atsiminkite- zoleliu arbata nevirinama, o tik uzplikoma, virinama tiktai gydomoji arbata. Jei arbatai vertojate svieziu augalu lapus, tai juos perrinkite, nuplaukite, nusausinkite, supjaustykit ir tuoj pat uzplikykit. Malonaus kvapo ir skonio arbatas galima paigaminti is avieciu, berzo, melyniu, metu, juoduju serbentu lapu. O, pvz., specialiai paruostu gervuogiu lapu arbata mazai kuo skiriasi nuo tikrosios ( nuplautus gervuogiu lapus sudziovinkite, sudekite i inda ir laikykite kol lapai suvys ir pajuoduos, paskui dziovinkite pavesyje, vejo perpuciamoje vietoje). Gana placiai Lietuvoje paplitusi kmynu arbata. Ji ypac skani su pienu ar grietinele. O, isvire obuoli zieveliu arbatos, nepamirskite, kad prie jos labai tinka citrina arba uogiene. Skanios ir labai skanios arbatos galite isvirti is dziovintu sermuksniu uogu, ersketuogiu.
Patyrusios seimininkes verda arbata ne tik is vienos rusies augalu. Jos sutaiso tokius augalu misinius, kad pirktines arbatos ne is tolo neprilygsta aromatingam gerimui. Isradingumui ribu nera, pvz.,:
-5 dalys ersketuogiu, 1 dalis juoduju serbentu lapu;
-2 dalys zemuogiu lapu, 2 dalys gervuogiu lapu, 2 dalys juoduju serbentu lapu, 1 dalis ciobreliu, 4 dalys ersketuogiu.

Šeši klausimai apie žaliąją arbatą
www.DELFI.lt

Daugelis žmonių mano, kad šis gėrimas yra vos ne jaunystės eliksyras. Pabandykime išsiaiškinti, kuo jis iš tikrųjų naudingas ir kokios savybės jam priskiriamos nepelnytai.

1. Iš ko gaminama žalioji arbata?
Ir žalioji, ir juodoji arbata – to paties augalo, kininės kamelijos arba, paprasčiau sakant, arbatos krūmo produktas, rašo „Argumentai ir faktai“. Skiriasi tik surinktų arbatos lapelių apdorojimas. Gaminant žaliąją arbatą šviežiai surinkti lapeliai yra paveikiami garais, dėl to nesioksiduoja vienas iš naudingiausių arbatos lapeliuose esančių junginių – epigalokatechino galatas, kuris ir teikia žaliajai arbatai jos naudingąsias savybes.
Žalioji arbata yra naudinga širdžiai, yra rekomenduojama ribojantiems savo mitybą ir netgi gali apsaugoti nuo kai kurių psichikos sutrikimų. Juodojoje arbatoje šio beveik stebuklingo elemento praktiškai nėra.

2. Kodėl žalioji arbata vadinama dietiniu gėrimu?
Apie žaliosios arbatos naudą talijai kalba bemaž visi dietologai. O jų žodžius patvirtina gausybė mokslinių tyrimų. Amerikiečių mokslininkų duomenys rodo, kad žalioji arbata greitina medžiagų apykaitą, o tai suteikia galimybę sudeginti šiek tiek daugiau kalorijų nekeičiant mitybos.
Kitas tyrimas, publikuotas „Mitybos žurnale“, įrodė, jog žaliosios arbatos vartojimas mažina riebalinių sankaupų susidarymą pilvo srityje. Tyrime dalyvavo 132 žmonės, sergantys nutukimu. Visiems buvo skirta identiška mityba ir nurodyta laikytis tokios pačios fitneso programos. Skyrėsi tik žaliosios arbatos įtraukimas arba neįtraukimas į meniu. Paaiškėjo, kad gėrusieji žaliąją arbatą per mėnesį numesdavo 300 g daugiau nei kiti tiriamieji, be to, jų talijos apimtis mažėjo dar pastebimiau.

3. Ar tiesa, kad žalioji arbata apsaugo nuo vėžio?
Mokslininkai nepateikia vieningo atsakymo į šį klausimą. Tyrimais įrodyta, kad žaliosios arbatos ekstraktai gali sulėtinti ir netgi sustabdyti kai kurių vėžinių ląstelių augimą. Tačiau kol kas nėra įrodymų, kad žaliosios arbatos vartojimas gali padėti žmonėms pasisaugoti nuo vėžio.

4. Kokioje arbatoje kofeino daugiau?
Be jokios abejonės, - žaliojoje. Be to, kofeino kiekis kai kuriose žaliosios arbatos rūšyse praktiškai prilygsta šio junginio kiekiui kavoje. Būtent dėl šios priežasties arbata pasižymi tokiu tonizuojančiu poveikiu, o jos skonis nėra toks sunkus ir sodrus kaip kavos, todėl daugelis žmonių, norinčių apsisaugoti nuo mieguistumo ir silpnumo renkasi būtent šį gėrimą.
Be to, manoma, kad arbatos kofeinas yra ne toks kenksmingas kaip kavos. Arbatoje kofeinas yra surištas su taninais, todėl jo poveikis yra gerokai švelnesnis, tvirtina mokslininkai.

5. Kiek naudingi antioksidantai?
Manoma, kad antioksidantai yra pati geriausia apsauga nuo senėjimo. Jie mažina laisvųjų radikalų, kurie naikina mūsų organizmo ląsteles, kiekį. Be abejo, tų antioksidantų yra žaliojoje arbatoje, tačiau vien dėl noro gyventi amžinai neverta pradėti piltis litrus šio gėrimo į skrandį.
Esmė tame, kad šios medžiagos mūsų organizmui yra svetimos – mūsų inkstams ir kepenims reikia gerokai padirbėti norint šias medžiagas suskaidyti ir pašalinti iš organizmo. Taigi, neribotas susidomėjimas žaliąja arbata gali šiuos organus gerokai išvarginti. Nederėtų gerti daugiau nei 3-4 vidutinio dydžio puodelių žaliosios arbatos per dieną.

6. Žalioji arbata pernelyg karti. Kaip įpratinti save ją gerti?
Pabandykite arbatą užplikyti ne verdančiu, o tiesiog karštu vandeniu. Ir lapelių vandenyje nelaikykite ilgai: normaliam skoniui gauti pakanka 2-3 minučių. Taip pat norint sumažinti kartumą į arbatą galima įdėti arbatinį šaukštelį medaus. Bet jokiu būdu ne cukraus, nes tuomet visos jūsų dietinės pastangos nueis šuniui ant uodegos.

Ramunė rašė:Ar mokame derinti arbatas ir patiekalus?

Arbatų yra labai daug rūšių, skonių bei aromatų. Seniau arbatos, pasiekiančios vartotoją buvo gana panašios, todėl ir užgerdavo jomis visokį maistą - tiek sumuštinius su kumpiu, tiek ir pyragaičius. Tačiau, jei norite pasiekti patiekalų harmonijos, turite išmanyti ne tik kokį vyną patiekti, bet ir kokia arbata vaišinti.
Jei valgote lengvus pusryčius - balta duona, sūris, džemas ir pan., tinka kiniška Yunnan, Ceilono, Indonezijos Assam, Nilgiri, Kenijos ar Darjeeling arbatos.
Keptą maistą, kiaušinius, rūkytą žuvį, kumpį reiktų užgerti Ceilono, Indonezijos, Assam, Kenijos, Afrikos šalių arbatžolių mišiniais, rūkytomis arbatomis.
Nedideliame vakarėlyje prie pikantiškų užkandžių derėtų patiekti Yunnan, rūkytos, Ceilono, Darjeeling, Assam, žalias ar iš dalies fermentuotas (Oolong) - raudonas - arbatas.
Nuo aštrių prieskonių degantį kūną reikėtų vėsinti Keemun, Ceilono, Oolong, Darjeeling, žaliomis, jazminų ir rūkytomis arbatomis.
Prie aštrių sūrių reikėtų patiekti rūkytas, Earl Grey (arbatžolės aromatizuotos bergamoto aliejumi) ar žalias arbatas.
Žuvis mėgsta „plaukioti" Oolong, rūkytose, Earl Grey, Darjeeling ar žaliose arbatose.
Raudona mėsa ir žvėriena dera su Earl Grey, rūkytomis, Kenijos ar jazminų arbatomis.
Paukštiena bus dar nuostabesnė, kai ją užgersite rūkyta, Darjeeling, Oolong, jazminų arbatomis.
Pavalgius tiktų paskanauti baltos, žalios, Keemun, Oolong ar Darjeeling arbatų.
Šie maisto produktų derinimo pasiūlymai nėra labai griežti, gal jums pasiseks surasti dar puikesnių derinių. Pamirškite įprastą kasdieninės arbatos skonį ir pasinerkite į spalvingą aromatų pasaulį. Pajuskite netikėtą palaimą ne tik jūs, bet ir jūsų svečiai.

Dabar perskaičiau šį straipsnelį ir nustebau, kad mėsa ir žuvis derinama su arbata . Na, nustebau vien dėl to, kad, kiek esu skaičiusi ir domėjusis, arbata trugdo organizmui įsisavinti geležį, o juk tai vienas pagrindinių elementų, kurį gauname su mėsa ir žuvimi. Tad gal ir skanu prie mėsos atsigerti arbatos, bet tai nėra gerai, nes apsunkinam savo organizmą visdėlto ir, kaip sakant, atsisakom kai ko svarbaus.

[Kokia arbata pati naudingiausia?
http://www.DELFI.lt
2010 spalio mėn. 2 d.

Arbata pakeliuose gali pasirodyti naudingesnė nei biri. Pienas daro gėrimą skanesnį, bet ne sveikesnį. Ir tai toli gražu ne visos arbatos paslaptys, kurias reikėtų žinoti.

Kas arbatos puodelyje gyvena?
Kofeinas: švelniai tonizuoja, didina fizinį ir protinį darbingumą, mažina nuovargį, spartina riebalų pašalinimo procesą, pasižymi lengvu šlapimą varančiu poveikiu, reguliuoja bendrą medžiagų apykaitą.
Mikroelementų kompleksas (kalis, fosforas, geležis, manganas, baris, jodas, nikelis, boras, varis...) – stimuliuoja medžiagų apykaitą, palankiai veikia daugelį procesų organizme.
Taninai – padeda pašalinti iš organizmo toksinus ir stiprina kraujagyslių sieneles.
Tianinas – unikali aminorūgštis: yra tik arbatoje ir dar keliose grybų rūšyse. Kartu su kofeinu stimuliuoja protinę veiklą.
Vitaminai C, B1, B2, PP, B15, rutinas – jų arbatoje, kaip paaiškėjo, nedaug, jie iš dalies suyra lapų apdorojimo metu. Užtat aptiktas vitaminas K, reguliuojantis kraujo krešumą.
Katechinai – galingi bioaktyvūs junginiai. Jie suteikia kraujagyslių sienelėms elastingumo, mažina kapiliarų trapumą, apsaugo nuo aterosklerozės vystymosi. Be to, arbatos katechinai – galingi antioksidantai, mažinantys onkologinių susirgimų riziką. Katechinai apsaugo ląstelės DNR nuo radiacijos ir naikina laisvuosius radikalus. Žaliosios arbatos ekstraktas vartojamas esant Alzheimerio ir Parkinsono ligai, prostatitui.

Kokia spalva naudingesnė?
Pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau linksta prie nuomonės, kad arbatos-čempionės pagal naudingumą išskirti neįmanoma. Taip, žaliojoje arbatoje daugiau aktyviųjų katechinų formų. Tačiau raudonoji ir juodoji arbata taip pat labai geros, tiesiog veikia šiek tiek kitaip. Svarbiausia – išsaugoti naudingąsias arbatos savybes ruošiant.
Japoniškai. Žalioji arbata iš pradžių sutrinama į miltelius specialioje porceliano grūstuvėje, paskui nedidelėmis porcijomis suberiama į prieš tai pašildytą marmurinį arbatinuką, ten įpilama karšto vandens ir arbata suplakama iki skystos grietinės konsistencijos. Proporcijos: 100-120 g plikinio 500 ml vandens.
Mokslininkų verdiktas. Pernelyg stipru. Per didelė kofeino koncentracija arbatoje netinka žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį ir besiskundžiantiems nemiga.
Angliškai. Juodoji indiška arba Ceilono arbata užverdama (1 šaukštelis plikinio 150 ml vandens ir dar 1 šaukštelis arbatinukui). Kol arbata pritraukia, į pašildytus puodelius įpilama po 2-3 šaukštus šilto pieno, o jau į jį pilama arbata.
Mokslininkų verdiktas. Yra duomenų, kad pieno baltymas reaguoja su arbatos katechinais ir, gali būti, neutralizuoja jų naudą. Ar ne todėl Britanijoje, nepaisant nacionalinės meilės arbatai, širdies ir onkologinių susirgimų ne mažiau, nei mažiau arbatą mėgstančiose šalyse?

Kiek arbatos reikia žmogui, kad...
...būtų sumažinta vėžio išsivystymo rizika? 7-8 nedidelių (po 100-150 ml) puodelių žaliosios arbatos per dieną. Maksimaliam efektui geriau padalinti šį kiekį į tris kartus.
...būtų padidintas darbingumas? 2-3 puodeliai arbatos iš ryto aprūpins doze tianino, kuris padės visą dieną išsaugoti didelę dėmesio koncentraciją.
...būtų sumažintas cholesterino lygis ir apsisaugota nuo aterosklerozės? 2 puodeliai arbatos per dieną sumažins riziką 46%, o 4 puodeliai – 69%.
Rusiškai. Juodoji arbata beriama į pašildytą porceliano arbatinuką, užpilama verdančiu vandeniu – maždaug trečdaliu tūrio. Po dviejų minučių užpilama dar vandens, arbatinukas kiek palaikomas po servetėle ir arbata išpilstoma, esant būtinybei praskiedžiant vandeniu. Proporcijos: vidutiniškai 1 šaukštelis arbatos 200 g vandens.
Mokslininkų verdiktas. Viskas būtų gerai, tačiau kenkia įprotis saldinti arbatą cukrumi: jis mažina naudingą vitaminų, įeinančių į arbatos sudėtį, poveikį. Beje, žalą iš dalies kompensuoja kitas nacionalinis įprotis – dėti į arbatą griežinėlį citrinos.
Kiniškai. Į specialų puodelį su dangteliu pilama 4-5 g arbatos ir iškart užpilama vandeniu iki pusės tūrio (apie 100 ml). Arbata palaikoma 2-2,5 minutes (kai kurioms rūšims daugiausia 3-4 minutes), perpilama į pialą ir geriama be cukraus ir kitų pagardų. Tada viskas pakartojama (aukštos kokybės arbata užpilama iki 4-5 kartų).
Mokslininkų verdiktas. Idealus būdas gauti visą naudą iš arbatos. Stambių lapų aukščiausios rūšies arbatas ne galima, o būtina užvirinti kelis kartus: jų vertingieji komponentai išsiskiria palaipsniui. Užpilti arbatą geriau nebaigusiu užvirti vandeniu, kuriame dar gausu deguonies.

Skaitome etiketes
Flowery (gėlinė) – arbatoje yra pusiau prasiskleidusių pumpurų, kurie suteikia itin stiprų aromatą.
Pekoe – arbatoje yra smulkių viršutinių arbatos lapelių ir pumpurų, tačiau pastarųjų žymiai mažiau, nei Flowery tipe. Aitrus skonis.
Broken – susmulkinta arbata.

Kada pakelis geriau nei biri arbata
Kad naudingos medžiagos išsiskirtų į vandenį, reikia tuo daugiau laiko, kuo stambesni arbatos lapeliai. Todėl jei norite žaliosios arbatos, tačiau neturite laiko reikiamam plikymui, geriau rinkitės brangią aukštos kokybės arbatą iš pakelių: arbatos lapeliai juose susmulkinti ir greičiau išsiskirs katechinai ir kiti vertingi junginiai.
Sushong – arbata iš augančių arti stiebo senų lapų.
FOP (flowery orange pekoe) – stambialapė aukštos kokybės arbata su dideliu arbatos pumpurų kiekiu.
OP (orange pekoe) – stambialapė aukštos kokybės arbata.
FP (flowery pekoe) – stambialapė arbata su pumpurais.
PS (pekoe sushong) – stambialapė ne itin geros kokybės arbata.
BOP (broken orange pekoe) – vidutinių (susmulkintų) lapų aukštos kokybės arbata.

Arbatos paletė
Žalioji ir baltoji arbata nefermentuojama. Fermentacija – tai rauginimas vėsioje, drėgnoje ir tamsioje patalpoje. Jos proceso metu oksiduojasi polifenoliai, arbatos lapeliai įgyja vario atspalvį, aktyvuojasi kofeinas.
Geltonoji arbata fermentuojama neilgai ir savo savybėmis labai artima žaliajai. Raudonoji arbata fermentuojama ilgiau nei geltonoji; jos skonis intensyvesnis ir artimesnis juodajai.
Juodoji arbata pereina visas stadijas, įskaitant galutinį džiovinimą specialiuose įrenginiuose. Todėl šios arbatos pati intensyviausia spalva ir labai aitrus skonis.