Ramunė 2008 Spa 14, 16:12
Ryžiai
Mūsų šalyje bene populiariausi specialiai nuplikyti aukšto slėgio garais ryžiai, kurie verdami nesulimpa, o juose esančios naudingos medžiagos išlieka. Kadangi ryžiuose yra daug iš lėto pasisavinamų angliavandenių, jie naudingi ir diabetikams.
Tačiau be įprastinių baltųjų yra ir rudųjų, nuo kurių paviršiaus nepašalintos sėlenos. Jie kietesni ir sunkiau sukramtomi, tačiau turi daugiau organizmui naudingų skaidulų, B grupės vitaminų, kalcio, fosforo bei geležies. Jie reguliuoja virškinimą, padeda išvengti viduriavimo ir vidurių užkietėjimo. Kinai vartoja ir raudonuosius ryžius, ant kurių auginamos specialios raudoną spalvą ir savitą skonį suteikiančios mielės, kurios vėliau žūsta, o ryžių paviršius nupoliruojamas. Raudonieji ryžiai dažniausiai sutrinami į miltelius ir vartojami kaip prieskoniai arba natūralūs maistiniai dažai, trukdantys cholesterolio kaupimuisi organizme.
Verta prisiminti:
ryžiuose beveik nėra riebalų, nedaug baltymų ir nėra baltymo gliuteno, kuris sergantiems celiakija, sukelia sunkų viduriavimą bei žarnų gleivinės pakitimus ir kurį turi kviečiai, rugiai, miežiai bei avižos,
ryžiuose yra nemažai B grupės vitaminų, geležies.
Ar žinote, kad:
įprasti ryžiai verda apie 15 minučių, rudieji apie 40, o garais apdoroti arba nuplikyti ryžiai apie 20-25 minutes,
virdami ryžiai išbrinksta beveik tris kartus, todėl į mažą puodelį jų nereikėtų dėti labai daug,
išvirusius ryžius reikėtų pamaišyti ir palikti neuždengtus, kad išeitų garai ir ryžiai nesuliptų,
ryžių svarbu nepervirti, nes tada suyra daugiau juose esančių naudingų medžiagų,
virtus ryžius šaldytuve galima laikyti kelias dienas.
Tai įdomu:
Indijoje ir Kinijoje ryžiai auginami jau daugiau kaip 6500 metų, tuo tarpu į Europą jie atkeliavo tik prieš tūkstantmetį,
dabar priskaičiuojama apie 7000 ryžių rūšių, nors kai kurie tvirtina, jog besiskiriančių grūdų forma, spalva, skaidrumu, kietumu bei aromatu jų yra net apie 40 000,
tradicinėje kinų medicinoje rudieji ryžiai vartojami kasai ir blužniai stiprinti.