Radau naudingą straipsniuką :

Ryškiai rožiniai lašišos gabaliukai viliote vilioja akį, ko pasekoje prasidėjęs seilėtekis sustabdomas tik žvilgsniu į kainą, kurios tendencija yra tik viena - augti. Augti kaip tos lašišos, besitaškančios narve Norvegijos jūrinėje fermoje. Norvegai tokios žuvies beveik nevartoja - jie labiau mėgsta natūralią, ekologišką ir užaugintą motušės gamtos, o ne tėtušio fermerio, kurio galvelėje kirba mintis "o kaip čia uždirbus daugiau?". Ir ta mintelė toli gražu ne paskutinėje vietoje, ir ne tokia jau ji pridvėsus, kad nebūtų įgyvendinama realybėje. O realybė tokia : laukinių lašišų mėsa raudona dėl ypatingo okeaniškojo meniu, kuriuo laisvėje mėgaujasi taip visų trokštamos sidabrašonės. Fermų gyventojoms tenka mėgautis kasdien tuo pačiu racionu, kurį sudaro mišinukas taip vadinamų kombinuotų pašarų - liaudiškai "kombikormu" vadinamu. Kad naminukės lašišiukės mėsytė išliktų rausva, fermeriai į pašarą žeria dirbtiną dažiklį, skambiu pavadinimu KANTAKSANTINAS. Eurokomisijos duomenimis, dažnas tokios lašišos vartojimas mityboje pasibaigia akies rainelės suirimu ir visišku apakimu. Deja, "malonumai" tuo nesibaigia. Dėl "lopšelio-darželio", kuriame žuvytės yra auginamos, mažo gyvenamo ploto ir gausaus gyventojų skaičiaus, ligų skaičiaus augimas adekvatus fermerio kišenės pilnėjimui. Tam, kad derlius neišstiptų, į pagalbą pasikviečiami civilizacijos galingieji - antibiotikai, kurių galutinė nusėdimo vieta jūsų, taip skaniai kertančių šį "delikatesą", organizmai. Ar jums jų reikia ? Spręskite patys. Priminsime tik tiek, kad be visų minėtų nemokamų priedų, kartu su dirbtinai užauginta lašiša gaunate ir 10 kartų didesnį kiekį polichloruoto difenilo ir dioksino, negu valgant natūraliai užaugusią žuvį. "Dirbtinai užaugintos lašišos vartojimas dažniau nei vieną kartą per mėnesį padidina galimybę susirgti onkologinėmis ligomis" - rašo autoritetingas mokslo žurnalas "Science". Ne retas atvejis, kai dirbtinai užaugintoje lašišoje randamas padidintas ir sunkiųjų metalų kiekis. Narve užauginta lašiša neturi retų aminorūgščių ir baltymų, dėl kurių taip vertinama laukinė jos sesė.
Tai štai tokios žuvelės ir tokios tokelės.

Teko ir ankščiau skaityti panašių straipsnių. Teisybė, kad fermeriai skatina savo augintinių veisimą ir vystymąsi tokiais būdais, kokiais tik sugalvoja. Vištiena kai kuriose šalyse panašiu principu auginama jau dešimtis metų.

Praktiškai visi pramoniniu būdu auginami gyvuliai, paukščiai ir maisto produktai farširuojami visokiausiais "vitaminais", pesticidais ir kombikormais. Jei pradėtume gilintis į kiekvieno produkto, kuris patenka ant mūsų stalo, sudėtį, visur rastume kenksmingų, žalingų medžiagų. Vienais kenkiam sau, kitais apsivalom

Ribos, matyt, nėra peržengiamos, dėl kurių toks veisimas būtų uždraustas. Yra dešimtys institucijų tiriančių maisto produktų kokybę ir įtaką žmogaus organizmui. Aš linkęs manyti, kad produktas būtų uždraustas ankščiau nei apie tai parašytų žiniasklaida. Sudėtingus cheminius junginius, iš kurių susideda įvairios skalbimo priemonės ar ilgo vartojimo maisto produktai, turėtų būti sunkiau ištirti, nei pakitusią natūralios žuvies sudėtį.

"Coca-cola" taip pat daugybę metų yra lyginama su nuodais, bet jau kiek laiko nepavyksta to įrodyti ir uždrausti? Vėliau tampa sunku atskirti tiesą nuo interesų konflikto

Carmello rašė:Teko ir ankščiau skaityti panašių straipsnių. Teisybė, kad fermeriai skatina savo augintinių veisimą ir vystymąsi tokiais būdais, kokiais tik sugalvoja. Vištiena kai kuriose šalyse panašiu principu auginama jau dešimtis metų.

Na, vištos i9r pas mus taip pat auginamos. Jei naminis viščiukas per tris mėnesius virsta didele riebia višta - sutikit, kad tai nėra normalu.
Kadangi vyras tiesiogiai susijęs su kaimo gyvuliais, teko girdėti, kad taip patauginamos ir kiaulės, ir veršiukai. Žodžiu, to "gėrio" gauname ir iš savos, lietuviškos, produkcijos gal tai ir neperžiangia leistinų ribų, bet mėsa nėra labai jau soti ir skani. Ji kažkokia "skystoka". Jei iš tikrai namuose užaugintos mėsytės ką nors gamini, kad pavalgytum, reikia mažesnio kiekio. Be to, kepant ar verdant, ji nesusitraukia. bet čia jau mano asmeninis pastebėjimas

Dėl vištienos tikrai pritariu Anksčiau verdant krūtinėles (!) tikrai tiek riebalų vandens paviršiuje neplaukiodavo, o dabar atrodo, kad lašišą verdu

Na, čia dėl vištienos irgi ginčytina, jei jau taip sakot, kad vištiena tokia riebi atrodo. Gal nematėt kaime pas močiutes užaugintos vištos? Va ten tai riebalų ohoho... Ir ten jos per tris mėnesius užauga ne ką mažesnės. Parduotuvėj esanti vištiena atrodo skaniau ir oda ne tokia stora. Tik minusas, kad parduotuvėje ši vištiena yra vištų užaugusių nenatūraliom sąlygom, bet juk vis tiek valgėm ir valgysim

Na, o nenuklystant nuo temos apie lašišą....
Rūkytą lašišą aš tiesiog dievinu ir nelabai atskirsi, kuri žuvytė kaip užauginta yra. Neperku aš tos brangiosios lašišos, kurios gražiai atpjautas gabalėlis kainuoja tikrai nepigiai, o perku gabalėlius salotoms, taip gaunasi tikrai pigiau ir sumuštinukams pasilepinti labai tinka
O šviežia lašiša ar lašišinis upėtakis yra gana sausa. Aš ją mėgstu nebent troškinti sultinyje su baravykais- labai skanu.
Na, o žinant tokių negerų dalykų, kažko nepakeisi ir visiškai neatsisakysi, jei tai nėra uždrausta, o tiesiog gali valgyti rečiau ar retai ir tiek