Iš "Rimi" lankstinuko

Šalavijai - vieni populiariausių vaistinių augalų, žinomų nuo senų laikų. Augalo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio salvare, kuris reiškia "sveikata, gydyti". Vaistiniai šalavijai atkeliavę iš Viduržemio jūros pakrančių, savaime auga tik sauso, šilto klimato kraštuose. Lietuvoje auginami soduose, darželiuose.

Naudojamas įdarams, labai gerai dera su kiauliena. Stipraus aromato ir aštraus skonio. Tinka su bet kokia mėsa ar paukštiena, tame tarpe ir veršiena, aviena, antiena, kalakutiena, taip pat kiaušiniais, sūriuose, risotto, makaronuose, prie ankštiniu daržovių. Jų žali ir džiovinti lapai dedami j svogūnų salotas, o paštetams ir dešroms suteikia pikantišką skonį. Šalaviją lapai vartojami gaminant aštrius marinatus, konservus, sūrius, vyną. Taip pat galima naudoti arbatoms. Galima aliejuje ar svieste iškepti nepjaustytus lapus -nepaprastai skanu! Be to, jų aromatas šalina nemalonius virtuvės kvapus, todėl šalavijų puokštelėmis galima ne tik papuošti virtuvę, bet ir atšviežinti orą. Šalavijai tinka naudoti ir džiovinti. Juos rekomenduojama džiovinti pakabinus šiltoje vėdinamoje patalpoje lapais žemyn. Išdžiovintas ir sudėtas į užsukamą indą galima laikyti 12 mėn.

Naudoju jį ant kaikurių patiekalų.

Šią vasarą, kaip niekad, prisiauginau šiltnamiukyje prieskonių. Šalavijo ir keletą vazonėlių parsinešiau virtuvėn. Man labai patinka kiauliena su šalaviju kepta folijoje.