Špinatų gimtinė - Centrinė ir Šiaurės Vakarų Azija. Šiais laikais sukultūrinti špinatai auginami visame pasaulyje. Špinatai yra vienmetis augalas dideliais pailgais sodriai žalios spalvos lapais. Špinatai - labai naudinga daržovė. Tamsiai žaliuose lapuose gausu lengvai virškinamų augalinių baltymų, vitaminų A, C, B1, B2, B6, PP, E, K, folio rūgšties ir karotino. Taip pat špinatai yra puikus jodo, geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio ir kalcio šaltinis.

Dėl įvairių medžiagų gausos špinatai labai tinka vaikų ir dietinei mitybai, juos patartina vartoti sergantiems mažakraujyste ir tuberkulioze. Špinatų lapeliai - tikri antioksidantų "lobiai", padedantys kovoti su laisvaisiais radikalais. Špinatai padeda valyti organizmą, nes turi daug mikroelementų ląstelienos ir skatina žarnyno peristaltiką.

Šaltinis: rimi.lt

Špinatų nauda žarnynui

Špinatai sudėtyje turi daugelį būtinų aminorūgščių, todėl yra vienas turtingiausių augalinių baltymų šaltinių. Juose ypačringai gausu vitamnų C, B1, B6, PP, E, K, folio rūgšties, provitamino A, mikroelementų - kalio, natrio, kalcio, fosforo. Dėl špinatuose esančių skaidulų gerėja žarnyno veikla, mažėja blogojo choleresterolio kiekis, aterosklerozės bei širdies kraujagyslių ligų rizika. Šiose daržovėse daug lengvai pasisavinamos geležies, todėl patartina valgyti sergant mažakraujyste. Stiprina nagus, plaukus, gražina odą.
Špinatų geriau vengti sergant kepenų, inkstų ligomis, taip pat kenčiant nuo podagros, nes juose yra oksalatų, skatinančių akmenų susidarymą.